Vykdomi projektai

  • Aukšto lygio MTEP. „Inovatyvi ore pasklidusių žiedadulkių atpažinimo realiame laike ir žiedadulkių prognozių modeliavimo sistema (REALTIME)“. Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0066) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT). Projekto įgyvendinimo trukmė: 2017-2020 m. Projekto tikslas – sukurti oru plintančių alergeninių žiedadulkių identifikavimo skaitmeninę biblioteką, skirtą matavimams realiuoju laiku, ir panaudoti duomenis kuriant pažangų žiedadulkių prognozių modelį.

 

  • „Sinerginio alergeninių žiedadulkių ir oro kokybės poveikio asmens sveikatai tyrimas (LORI)“. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-19-53. Projekto įgyvendinimo trukmė: 2019-2022 m.Projekto tikslas – sukurti modelį, skirtą identifikuoti žiedadulkių alergenų iššauktų simptomų raišką, suformuojant prielaidas pagerinti praktinį alerginio rinito gydymą ir imunoterapijos taikymą Lietuvoje. Projekto metu siekiama: (i) nustatyti žiedadulkių krūvį, Lietuvoje sukeliantį simptomus šienligės ir astmos paveiktiems asmenims bei apibrėžti žiedadulkių indeksą, skirtą asmeninei sveikatos stebėsenai; (ii) įvertinti oro kokybės ir ekstremalių oro sąlygų reikšmę žiedadulkių krūvio sukeliamų simptomų raiškai; (iii) sumodeliuoti sinerginį žiedadulkių, oro teršalų ir ekstremalių oro sąlygų poveikio lygį, kuris apibrėžia dėl alergijos žiedadulkėms kenčiančio asmens simptomų sunkumą.

 

  • EUMETNET „Automatinio žiedadulkių atpažinimo tinklas (angl. „Automatic Pollen Detection Network“) (AutoPollen)“. Įgyvendinimo trukmė: 2018-2022 m. Projekto tikslas – apibrėžti pagrindinius automatinio žiedadulkių monitoringo standartus ir parodyti Europos tinklo įgyvendinamumą, integruojant vykstančius projektus. Pirmiausia bus nustatyti pagrindiniai principai ir apibrėžiami pagrindiniai automatinio žiedadulkių monitoringo standartai. Bus parodytos standartizacijos galimybės ir veiklos pratęsimas Pasaulio meteorologijos organizacijoje. Projektas taip pat pateiks informaciją ir rekomendacijas dalyviams, norintiems pradėti automatinį žiedadulkių monitoringą. Esant sėkmei ir susidomėjimui, antrojo etapo metu galėtų būti kuriamas Europos automatinio žiedadulkių aptikimo tinklas. Daugiau apie projektą https://www.eumetnet.eu/activities/miscellaneous/current-activities-mi/autopollen/

 

  • ECMWF Copernicus CAMS “Personalizuota alergijos simptomų prognozavimo sistema (angl. “Personal Allergy Symptom Forecasting System“) (PASYFO)“. Įgyvendinimo trukmė: 2017-2019 m. Bendras projekto tikslas yra sujungti „Copernicus CAMS-50“ oro kokybės ir žiedadulkių prognozes, ir jų pagrindu sukurti didelės skiriamosios gebos regioninę sistemą, skirtą nuspėti žiedadulkėms jautrių žmonių asmeninius alergijos simptomus. Dabartiniu metu sukurta sistema veikia Lietuvos ir Latvijos teritorijose, tačiau gali būti išplėsta ir įdiegta kitose Europos šalyse. Plačiau ČIA

 

  • COST veikloje CA18226 „Nauji patogenų ir aeroalergenų aptikimo metodai (angl. “New approaches in detection of pathogens and aeroallergens“) (ADOPT)”. Aplinkos tyrimų grupės nariai dalyvauja Valdymo komitete Veiklos trukmė: 2019-2023 m. Ši veikla sukurs tarpdisciplininį ekspertų, šiuo metu dalyvaujančių bioaerozolių aptikime, tinklą. Pagrindinis veiklos tikslas nukreiptas į kliūčių, kurios riboja naujų metodų (pvz., automatinis realaus laiko dalelių matavimas) įsitvirtinimą nustatant bioaerozolius, pašalinimą. Didžiausias dėmesys yra skiriamas oru plintančių žiedadulkių ir sporų identifikavimo problematikai.

Įgyvendinti projektai

  • Erasmus+ projektas “Gamtinė rekreacija – darnus ekosistemų paslaugų vystymas (angl. “Nature recreation - towards sustainable development of ecosystem services) (Net4Nat)”. Projekto trukmė – 2016-2018 m. Atsižvelgiant į pastarųjų metų darbo rinkos reikalavimus, susitikimų su darbdaviais metu išsakytų idėjų pagrindu Šiaulių ir Daugpilio universitetai sukūrė jungtinę tarpdisciplininę magistrantūros studijų programą „Gamtinė rekreacija“. Glaudaus bendradarbiavimo dėka sukurta Net4Nat idėja - skirta sustiprinti tvariam ekosistemų funkcijų vystymuisi poilsio srityje, įtraukiant jungtinės studijų programos mokymo(si) koncepciją. Projekto dalyviai: Daugpilio universitetas (Latvija), Šiaulių universitetas (Lietuva), Kordobos universitetas (Ispanija). Projekto metu sukurta medžiaga yra ČIA

 

  • Nordplus Horizontal „BaltNord tinklas mokslinei komunikacijai" (angl. „BaltNord network for science communication“ (BaltNord)“). NPHZ-2016/10035 projekto lyderis – Daugpilio universitetas (Latvija), partneriai – Šiaulių universitetas (Lietuva), AHHAA mokslo centras (Estija), Islandijos universitetas (Islandija). Pagrindinis projekto tikslas buvo sukurti bendradarbiavimo tinklą, skirtą keistis gerąja patirtimi ir praktika, siekiant ugdyti ir plėtoti tarpsektorinio lygmens mokslo komunikacijos veiklą Baltijos ir Šiaurės šalių regione. Trukmė: 2016-2017 m.

 

  • „Genetinio imlumo sunkiam alerginiam rinitui tyrimas (GSSAR)“ vykdytas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą (Visuotinė dotacija). VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-069 įgyvendinimo trukmė: 2013-2015 m. Projekto tyrėjai, panaudodami (i) klinikinius mėginius iš pacientų su sunkiais ir lengvais polinozės atvejais, (ii) žinias ir patirtį identifikuojant alergenus bei (iii) naujos kartos genotipavimo ir sekvenavimo technologijas ir sisteminį požiūrį, įgalinsiantį identifikuoti naujus biožymenis, parodančius lengvas ir sunkias alerginio rinito formas ir naujus antialerginių vaistų taikinius. Nauji žymenys ir vaistų taikiniai galės būti naudojami paprastų genetinių testų, skirtų identifikuoti asmenų riziką, ir naujų antialerginių vaistų kūrimui bei laiduos sunkių ligų prevenciją. Remiantis mūsų rezultatais galėtų būti sukurta nauja alerginio rinito prognozavimo (stebėjimo ir valdymo) sistema, kuri pagerintų visuomenės sveikatą ir sumažintų sveikatos priežiūros išlaidas, atsirandančias dėl sezoninių alergijų.

 

  • „Ambrozijų paplitimas ir invazijos galimybės Lietuvoje bei žiedadulkių sklaida ore (AMBROZIJA). LEK 15/2010 įgyvendinimo trukmė: 2010-2011 m. Projekto AMBROZIJA tikslas – ištirti ambrozijų paplitimą Lietuvoje, nustatant adaptacijos ir natūralizacijos dėsningumus bei įvertinti žiedadulkių sklaidą ore. Projekto įgyvendinimo metu pirmą kartą Lietuvoje buvo atlikti kompleksiniai ambrozijos paplitimo, biologinių ypatybių ir žiedadulkių sklaidos ore tyrimai. Skirtingos metodikos buvo pritaikytos vieningam rezultatui gauti. Nustatyta, kad Lietuvoje kietinė ambrozija neišplitusi, bet pavienių augalų aptinkama kasmet. Augalai išauga ne iš vietoje subrendusių, bet iš grūdų pervežimo metu atsitiktinai išbirusių sėklų. Potencialiai pavojinga zona – rytinėje šalies dalyje esantys geležinkelio ruožai, kuriuose vyksta intensyvus tranzitinių traukinių judėjimas. Įvertinus Europos patirtį ir realią situaciją Lietuvoje buvo nustatyta, kad pagrindinė grėsmė dėl kietinės ambrozijos yra žiedadulkių poveikis žmonių sveikatai. Lietuvoje išaugintų kietinių ambrozijų biometriniai rodikliai ir grėsmių, susijusių su ambrozijų plitimu į Lietuvą, analizė parodė, kad kukurūzų pasėlių (ypač iš atvežtinių sėklų) plėtra Lietuvoje gali iššaukti ambrozijų introdukciją, o besikeičiančios klimato sąlygos leis sukurti tvarią populiaciją.

 

  • F7 „Oru plintančių žiedadulkių informacinio tinklo reikšmė sveikatai“ (angl. Health Impacts of airborne Allergen Information Network) (HIALINE)“. Projekto trukmė: 2009-2011 m. Projektas buvo įgyvendintas prof. dr. J. Buters (ZAUM – Alergijų ir aplinkos centras, Miunchenas) vadovaujant 13 partnerių iš 11 šalių. Projekto darbo grupių vadovai – Lorenzo Cecchi (Italija), Auli Rantio-Lenhtimaki (Suomija), Mikhail Sofiev (Suomija) ir Gerald Reese (Vokietija). Projekto metu atliekami tyrimai buvo finansuojami iš Europos Sąjungos Sveikatos programos. Visose tyrimų vietose Europoje buvo nustatyta, kad alergenų kiekis yra stipriai susijęs su žiedadulkių kiekiu, o tai rodo, kad žiedadulkės yra pagrindinis, jeigu ne vienintelis, analizuotų alergenų šaltinis. Tačiau tuo pačiu parodyta, kad žiedadulkės vienomis dienomis išskiria didesnį alergenų kiekį (aukštesnis alergeniškumo potencialas), negu kitomis. Tai nebuvo pavieniai atvejai. Lyginat visoje Europoje surinktas miglinių augalų žiedadulkes nustatyta, kad skirtingose vietovėse jų alergeninė potencija buvo nevienoda. Tyrimai parodė kad alergeniškiausios miglinių augalų žiedadulkės buvo Prancūzijoje. Lyginat šioje šalyje ir Portugalijoje surinktus mėginius gauta, kad Prancūzijoje miglinių augalų alergeniškumas yra didesnis 7 kartus. Beržo žiedadulkių alergeninis potencialas skirtinguose Europos vietose kito tiek metų, tiek ir vietovės atžvilgiu, bet ne daugiau nei 2 kartus. Alyvmedžių žiedadulkių alergeniškumas skyrėsi 4 kartus, lyginant dviejų tyrimo stočių (atstumas 400 km) mėginius. Portugalija turėtų modeliuoti stipresnį alergenų poveikį tais atvejais, kai fiksuojama aukštesnio alergeninio potencialo žiedadulkių pernaša. Projekto HIALINE pagrindu buvo sėkmingai sukurtas oro alergenų matavimo tinklas, naudojantis vieningą metodiką visoje Europoje. Mes įrodėme, kad alergenų poveikis priklauso ne tik nuo žiedadulkių, bet ir nuo žiedadulkėse esančio alergeno kiekio, kuris gali skirtis daugiau kaip 10 kartų lyginant skirtingas vietoves, dienas ar metus.

 

  • COST veikla ES0603 „Alergeninių žiedadulkių formavimosi, išsiskyrimo, pasiskirstymo ir poveikio sveikatai įvertinimas Europoje (angl. Assessment of production, release, distribution and health impact of allergenic pollen in Europe) (EUPOL)“. Įgyvendinimo trukmė – 2007-2011 m. savalaikis sprendimas, siekiant atlikti kompleksinį problemos vertinimą, apjungiant biologinių, meteorologinių ir klimatinių veiksnių įtaką žiedadulkių sezono intensyvumui. EUPOL leido suorganizuoti multidisciplininį forumą, kuris:

1. atlieka esamos informacijos kritinę apžvalgą apie Europos alergeninių

žiedadulkių duomenų reprezentatyvumą vertinimo ir prognozavimo sistemoms;

2. identifikuoja turimų žinių nepakankamumo erdves;

3. padeda koordinuoti tolimesnius tyrimus;

4. skatina dialogą su vartotojais.

 

  • COST veikla FA1203 „Tvarus Ambrosia artemisiifolia gausos valdymas Europoje (angl. Sustainable management of Ambrosia artemisiifolia in Europe) (SMARTER)“. Veiklos trukmė: 2013-2017 m. ambrozijų valdymui skirtas tarpdisciplininis tinklas, apjungiantis įvairius ekspertus: sveikatos apsaugos specialistus, aerobiologus, ekologus, ekonomistus, atmosferos ir žemės ūkio modeliuotojus. Daugiau kaip 120 dalyvių iš 33 šalių dalyvavo SMARTER veikloje. Pagrindinis mokslininkų bendros veiklos tikslas buvo inicijuoti ir koordinuoti ilgalaikes tvarkymo parinktis, leisiančias sumažinti ambrozijų kiekį Europoje ir įkurti tarpdisciplininį konsorciumą, kuris tarnautų kaip pavyzdys ir pagal kurį būtų įgyvendintos integruotos kontrolės priemonės prieš invazines svetimžemes augalų rūšis visoje Europoje.

 

  • LATLIT programos projektas “Vieningas priešinimasis biologinėms invazijoms siekiant tvaraus žemės ūkio ir gamtos išteklių valdymo” (angl. „Joint resistance to bioinvasions for sustainable agriculture and management of natural resources) (TEAMWORK)“. LLIV-250 projektu prisidėjome prie tvaraus vystymosi ir aplinkos apsaugos Latvijos ir Lietuvos pasienio regionuose. Šiaulių ir Daugpilio universitetų mokslininkų grupės 2013-2014 m. įgyvendino invazijų į gamtą valdymo projektą. Moksliniu ir politiniu požiūriu visuotinai sutinkama, kad prasidėjo neišvengiamas ir precedento neturintis klimato kaitos laikotarpis. Pakitusiomis klimatinėmis sąlygomis ėmė sparčiai plisti invaziniai organizmai. Įsigalėję naujoje aplinkoje jie nustelbia vietinę florą ir fauną, o tai sukelia rimtas grėsmes natūralioms ekosistemoms. Invazinės rūšys veikia ne tik gamtinę biologinę įvairovę, svetimžemiai organizmai daro žalą žemės ūkiui, žuvininkystei, žmonių sveikatai, stabdo turizmo plėtrą. Latvijos ir Lietuvos pasienio regione sąlygos invazijoms plisti padidėja dėl Lielupės ir Dauguvos upių baseinų, į kuriuos įsilieja ir iš Lietuvos gamtiniai vandenys.

 

  • LATLIT programos projektas „Bendras universitetų tyrimų ir technologijų centras verslininkams, padedantis vystyti kaimo ekonomiką“ (angl.„Joint Research & Technology Unit of Universities for entrepreneurs to diversify rural economic’s (JOINT RT UNIT)“. LLII-110vykdytas pagal 2007–2013 m. Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos 1 prioriteto 1 priemonę – Remti verslo, darbo rinkos, tyrimų ir technologijų plėtrą. Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2010 – 2011 m. JOINT RT UNIT, įkurdamas specialius mokslinės-technologinės paramos centrus Daugpilio ir Šiaulių universitetuose, siekė sukurti naujas kaimo ekonomikos plėtros galimybes bei skatino Lietuvos ir Latvijos pasienio regionų mažų ir vidutinių ūkininkų bei verslininkų, kurie ir yra projekto tikslinė grupė, bendradarbiavimą šioje srityje. Buvo vykdomas mokymų ir konsultavimo paslaugos naujausių mokslinių tyrimų ir technologijų pagrindu, skirtos projekto tikslinei grupei, vystoma bendra abiejų universitetų naujųjų tyrimų ir technologijų perkėlimo ir pritaikomumo praktikoje sistema. Taip pat didelis dėmesys buvo skiriamas visuomenės informavimui apie naujas universitetų teikiamas konsultavimo ir mokymų paslaugas.

 

  • ERASMUS IP projektas „Gamtos apsauga skirtinguose Europos kraštovaizdžiuose: jungtiniai tyrimai ir valdymas (angl. "Nature conservation in different European landscapes: joint research and management“) (NACELA)“. LLP-ERA-IP-2013-LT-0905 NACELA veikla buvo orientuota į skirtingų ekosistemų tyrimus, vertinimo būdus, tarpkultūrinį bendradarbiavimą, analizuojant abiotinius ir biotinius ryšius bei parenkant optimalų problemų sprendimo variantą nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis. Dėstytojai kartu su Ekologijos ir aplinkotyros studijų programos studentais buvo išvykę į dviejų savaičių trukmės intensyvius mokymo kursus „Ilgas“ tyrimų ir mokslo bazėje (Latvija), kur dirbo kartu su Salonikų Aristotelio (Graikija), Evoros (Portugalija) ir Daugpilio (Latvija) universitetų mokslininkais ir studentais.

 

  • ERASMUS IP "Tarpdisciplininė edukacija, siekiant suprasti aplinkosaugines problemas: nuo mirusio fazano iki valdymo (angl. „Understanding environmental problem through the interdisciplinary education: from dead pheasant to governance“) (FAGO). LLP-ERA-IP-2010-LT-0446 projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2010 – 2011 m. . Projekto metu Lietuvos, Latvijos ir Švedijos studentai bei dėstytojai daugiakultūrinėje erdvėje turėjo puikią galimybę sužinoti ir pasidalinti patartimi kaip šalyse yra spendžiami klausimai susiję su aplinkosauginėmis problemomis. Projekto FAGO laikotarpiu:

1. Studentai gilino savo žinias ir patirtį jų studijavimo temose; turėjo

puikią patirtį mokytis dirbti tarptautinėje, tarpkultūrinėje aplinkoje.

2. Dėstytojai išbandė ir įvertino naujus mokomuosius metodus.

3. Buvo sukurta platforma tolimesniam bendradarbiavimui ir informacijos keitimuisi.

4. ERASMUS IP FAGO projekto dėka buvo pasiektas tarptautinis – kultūrinio – socialinis pažinimas.

 

  • INTERREG III B. „Latvijos-Lietuvos-Baltarusijos universitetų tarpregioninis bendradarbiavimas aplinkosaugos srityje „Cross-border Cooperation of Universities of Latvia-Lithuania-Belarus in Environmental Protection“ (ECO-HOUSE)“. Įgyvendinimo laikotarpis: 2006-2008 m. Šiaulių universiteto ir Daugpilio universiteto mokslininkai, dirbantys biologinės įvairovės išsaugojimo srityje, parengė aplinkos išteklių valdymo abipus sienos koncepciją. ECO-HOUSE projekto metu 13-oje tarptautinių renginių buvo skleidžiama informacija apie gamtosauginės veiklos svarbą ir vertę, pademonstruojant praktinius pavyzdžius visuomenei ir atsakingiems asmenims dirbantiems valdymo sistemoje.