Šiaulių universiteto mokslininkai parengė konceptualaus regioninės paramos grąžos ES vertinimo modelį

Jau buvo rašyta, jog Šiaulių universiteto Regionų plėtros instituto mokslininkų grupė – doc. dr. Mindaugas Butkus, doc. dr. Alma Mačiulytė-Šniukienė ir doc. dr. Kristina Matuzevičiūtė – baigė įgyvendinti Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „Europos Sąjungos regioninės paramos grąžos vertinimo modelis“. Trejus metus vykdyto projekto metu Šiaulių universiteto mokslininkai parengė konceptualaus regioninės paramos grąžos vertinimo modelį ir atliko empirinį ES regioninės paramos grąžos vertinimą.

Butkus

Butkus

Projekto vadovas, Šiaulių universiteto Regionų plėtros instituto docentas dr. Mindaugas Butkus, sako, jog darbo grupės tikslas buvo parengti konceptualų regioninės paramos grąžos vertinimo Europos Sąjungoje modelį ir jo pagrindu atlikti empirinį ES regioninės paramos grąžos vertinimą.

Doc. dr. M. Butkus džiaugiasi, jog tikslas buvo pasiektas ir sėkmingai susidorota su uždaviniais, kuriuos teko spręsti. „Mums pavyko identifikuoti kanalus, kurie skatina ir riboja Europos Sąjungos regioninės paramos poveikį darbo produktyvumui ir ekonomikos augimui regionuose, sudaryti konceptualų regioninės paramos grąžos vertinimo modelį, atlikti empirinį ES regioninės paramos grąžos vertinimą NUTS 2 (NUTS 2 – regionai, kuriuose gyvena 800 tūkst.–3 mln. žmonių) ir NUTS 3 (NUTS 3 – maži regionai, kurie pasižymi specialiomis savybėmis ir kuriuose gyvena 150 tūkst.–800 tūkst. žmonių) regionų lygmenyse, remiantis sudarytu regioninės paramos grąžos vertinimo modeliu ir atliktu empiriniu tyrimu, parengti rekomendacijas institucijoms, formuojančioms ir vykdančioms regioninę politiką. Taigi buvo parengtos rekomendacijos, kurių pagrindu būtų galima perskirstyti ES regioninę paramą užtikrinant didesnį jos efektyvumą ir numatant prioritetines paramos kryptis.

Mūsų mokslininkų vertinimai rodo, kad Europos Sąjungos sanglaudos politika prisidėjo prie regionų skirtumų mažinimo skatinant ekonomikos ir produktyvumo augimą bei jų konvergenciją. Nepaisant to, ryšys tarp finansavimo intensyvumo ir ES regioninės paramos grąžos yra netiesinis, o tai rodo, kad ne visuose regionuose ir ne visa ESRP turėjo teigiamą grąžą. Siūloma, planuojant asignavimus kitam programavimo laikotarpiui, atsižvelgti į tai, kurie regionai anksčiau buvo per daug finansuojami, vengiant neefektyvaus lėšų paskirstymo, kadangi labai intensyvus finansavimas gali turėti ir neigiamą efektą. ES regioninė parama pirmiausia turėtų būti nukreipta problemoms spręsti tose srityse, kurios trukdo veiksmingai naudoti regioninę paramą.

Projekto grupės mokslininkų empirinio tyrimo rezultatai leido pateikti tokias rekomendacijas regioninės politikos formuotojams: skirstant ES regioninę paramą reikėtų orientuotis į problemas, kylančias NUTS 3 regionuose, kadangi šiuo metu vyraujanti strategija, orientuota į NUTS 2 kaip tikslinius regionus, nesprendžia konvergencijos problemų pačiuose NUTS 2 regionuose, t. y. nemažina skirtumų tarp NUTS 3 regionų, nukreipti ES regioninę paramą tuos projektus, kurie turi ilgalaikį poveikį ekonomikos ir produktyvumo augimui bei konvergencijai“, – sako projekto vadovas doc. dr. M. Butkus.

Atlikę tyrimus Šiaulių universiteto mokslininkai suformavo tokias išvadas: 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu ES regioninės paramos (ESRP) grąža buvo didesnė nei 2000–2006 m.; ESRP efektas varijuoja nuo teigiamo iki neigiamo priklausomai nuo to, kokiam tikslui parama yra skiriama; dalis ESRP grąžos pasireiškia tik kaip išlaidų ekonomikoje padidėjimas, sukeldamas trumpalaikio ekonomikos augimo efektą, kuris labai greitai išnyksta, kai finansavimas baigiasi; ryšys tarp ESRP ir grąžos yra netiesinis, t. y. didinat ESRP intensyvumą, jos ribinis poveikis augimui ir konferencijai mažėja ir esant intensyviam finansavimui tampa neigiamu; institucinė aplinka regione yra veiksnys, kuris sąlygoja ESRP grąžą bei ESRP intensyvumo ir grąžos ryšio formą, t. y. regionuose, kuriuose institucinė aplinka yra geresnė, didesnė dalis ES regioninės paramos turi teigiamą ribinę grąžą, o ypač geros institucinės aplinkos regionuose stebimas netgi ribinės grąžos augimas.

Projekto vadovas mano, jog Europos Sąjungos regioninės paramos prioritetu turi tapti institucijų kokybės didinimas. Doc. dr. M. Butkus: „ES regioninės paramos administravimą reikėtų vykdyti atsižvelgiant į institucijų kokybę, t. y. didinti geros institucinės aplinkos šalių ir regionų autonomiją įsisavinant ES regioninę paramą, įgalinant regionų administraciją užkrinti efektyvų paramos panaudojimą bei tvarų regionų vystymąsi, o valstybėms ir jų regionams, turintiems žemą institucijų kokybę, turi būti suteikta mažiau autonomijos paskirstant regioninės paramos lėšas aktyviau dalyvaujant pačiai EK. Siūlome ES regioninę paramą nukreipti tik į tuos projektus, kurie turi ilgalaikį poveikį ekonomikos ir produktyvumo augimui bei konvergencijai, nes dabar dalies paramos efektas yra trumpalaikis“.

Projektą vykdžiusi Šiaulių universiteto Regionų plėtros mokslininkų grupė Europos Sąjungos regioninės paramos grąžos vertinimo tema parengė 5 mokslo straipsnius užsienyje leidžiamuose periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį (Impact Factor) Clarivate Analycs Web of Science duomenų bazėje, 3 mokslo straipsnius užsienyje leidžiamuose periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį (Impact Factor) Scopus duomenų bazėje, surengė vieną tarptautinį seminarą, pateikė 8 žodinius pranešimus.

Parengė Zenonas Ripinskis
Tomo Andrijausko nuotr.
Grįžti