Šiaulių universitete diskutuota apie ES sanglaudos politiką ir regioninę paramą

Šiaulių universiteto Regionų plėtros instituto mokslininkų grupė – doc. dr. Mindaugas Butkus, doc. dr. Alma Mačiulytė-Šniukienė ir doc. dr. Kristina Matuzevičiūtė – baigė įgyvendinti Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „Europos Sąjungos regioninės paramos grąžos vertinimo modelis“ (2017-10-01–2020-09-30). Projekto metu Šiaulių universiteto mokslininkai parengė konceptualaus regioninės paramos grąžos vertinimo modelį ir jo pagrindu atliko empirinį ES regioninės paramos grąžos vertinimą. Projekto rezultatai publikuoti 8 mokslinėse publikacijose.

Semin1

Semin1

Rugsėjo 17 d. Šiaulių universiteto Regionų plėtros institutas kartu su Tyrėjų kompetencijų tinklu (Researchers Excellence Network - RENET) surengė nuotolinį seminarą-apskritojo stalo diskusiją „Ar ES regioninė parama pasiekė savo tikslus ir kokios yra Sanglaudos politikos tobulinimo kryptys?“ Seminaro metu doc. dr. Kristina Matuzevičiūtė pristatė svarbiausius minėto tyrimo rezultatus akcentuodama, jog nors ir buvo nustatytas skirtumų mažėjimas tarp didesnių regionų (NUTS 2), bet išliko, o kartais net didėjo skirtumai tarp mažesnių regionų (NUTS 3). Todėl docentė kėlė regioninės paramos ir BVP sąryšio klausimus, akcentavo trumpalaikių ir ilgalaikių paramos rezultatų svarbą, institucinės kokybės reikšmę didinant regioninės paramos reikšmę mažinant regioninius skirtumus.

Seminare taip pat dalyvavo Asta Avietė, programos asistentė, dirbanti Europos Komisijai. Ji pristatė labai svarbią temą Sanglaudos politikos kontekste – „2021–2027 m. ES programavimo periodas: kryptys ir prioritetai“. Pranešime buvo akcentuoti esminiai naujo ES finansinio programavimo periodo prioritetai, kurie leistų Europos Sąjungos valstybes padaryti sumanesnes, žalesnes, labiau sujungtas, socialias, artimesnes piliečiams. Pranešėja sulaukė nemažai klausimų iš diskusijos dalyvių apie Lietuvos Sanglaudos politikos rezultatus ir ateities perspektyvas.

Semin2

Semin2

Seminarą tęsė prof. dr. Uroš Pinterič iš Aleksandro Dubčeko universiteto Trenčine. Profesorius, kaip Jean Monnet Chair tyrėjas (ekspertas) ir ES viešosios politikos srities mokslininkas, analizavo Europos makro regionų kaip neegzistuojančių identitetų vystymo skatinimo klausimą, vystymo paramos, skirtos kaimiškų teritorijų išsaugojimui, svarbą. Kalbėdamas apie paramą regionams profesorius pabrėžė piliečių įtraukimo į sprendimų priėmimo klausimą, politikos „iš apačios į viršų“ svarbą ir gautos paramos rezultatų vertinimo svarbą.

Po įvykusios diskusijos seminarą apibendrino Šiaulių universiteto Regionų plėtros instituto doc. dr. Mindaugas Butkus. Jis pažymėjo, kad remiantis tyrimo rezultatais ir diskusijos metu išsakytais pastebėjimais, galima pateikti keletą esminių įžvalgų apie ES regioninę paramą. Pirmiausia, ES regioninės paramos efektui nustatyti reikalingi daug sudėtingesni nei kad dabar dažniausiai naudojami tiesiniai modeliai, nes investicijos pasižymi mažėjančia ribine grąža, kuri priklauso ir nuo srities, kuriai skiriamos lėšos. Tai reiškia, kad labai intensyvus finansavimas gali turėti ir neigiamą efektą. Antra, ES regioninė parama turėtų būti skirstoma atsižvelgiant į poreikius, kurie kyla NUTS 3 lygmens regionuose, jei siekiama, kad Sanglaudos politika skatintų konvergenciją, o ne tik ekonomikos augimą, nes šiuo metu didžioji dalis teritorinių skirtumų ES gali būti siejami nebe su skirtumais egzistuojančiais tarp NUT S 2, bet tarp NUTS 3 lygmens regionų. Docentas taip pat akcentavo, kad ES regioninė parama turi būti nukreipiama į projektus, kurie garantuotų grąžą ilguoju laikotarpiu, nes šiuo metu nemažai lėšų skiriama veikloms, kurių efektas pasireiškia tik kaip išlaidų ekonomikoje padidėjimas, sukeldamas trumpalaikio ekonomikos augimo efektą, kuris labai greitai išnyksta, kai finansavimas baigiasi. Ir galiausiai, doc. dr. M. Butkus pabrėžė, kad institucinė aplinka yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kurie sąlygoja ES regioninės paramos įsisavinimo efektyvumą ir grąžą, todėl pirmiausia lėšos turėtų būti nukreipiamos projektams, kurie gerintų institucinę aplinką, o tik po to į projektus, kurių efektyvus įgyvendinimas priklauso nuo institucijų. Šiuo metu didžioji dalis Sanglaudos politikos neefektyvumo gali būti siejama su silpnomis lokaliomis institucijomis.

Šiame seminare nuotoliniu būdu dalyvavo mokslininkai, tyrėjai, studentai ir praktikai tiek iš Lietuvos, tiek ir iš užsienio (Slovėnijos, Italijos, Ukrainos ir kt.). Taigi renginys suteikė jo dalyviams naujų idėjų ir įžvalgų ateities tyrimams ES Sanglaudos politikos įgyvendinimo srityje stiprinant regionus.

Doc. dr. Vita Juknevičienė
Tomo Andrijausko ir Vitos Juknevičienės nuotr.
Grįžti