Edukologijos institute baigėsi nuotolinė baigiamųjų darbų gynimo sesija

edukologses1

edukologses1

Baigėsi diplominių darbų gynimo sesija ir Šiaulių universiteto Edukologijos institute. Studijų programų komitetų vadovų nuomone, nuotolinis baigiamųjų darbų gynimas vyko sklandžiai ir didelių rūpesčių nesukėlė. Baigiamuosius bakalauro ir magistro darbus sėkmingai apgynė 226 studentai – 175 bakalaurantai ir 51 magistrantas.

Bakalauro darbus pristatė aplinkos objektų dizaino, dailės (specializacija – grafika), ikimokyklinio ugdymo pedagogikos ir priešmokyklinio ugdymo, integruotų gamtos mokslų pedagogikos, kineziterapijos, kūno kultūros (specializacijos – sporto pedagogika, sporto vadyba), muzikos (specializacijos – renginių vadyba, garso režisavimas), pradinio ugdymo pedagogikos ir ikimokyklinio ugdymo, socialinio darbo ir socialinės reabilitacijos, specialiosios pedagogikos ir logopedijos (specializacijos – logopedija, autizmo spektro ir elgesio sutrikimai), visuomenės sveikatos studijų programų studentai, taip pat dailės (specializacija – grafika), edukologijos (specializacijos – švietimo vadyba, vaiko teisių apsaugos vadyba, švietimo kokybės vadyba), kūno kultūros ir sporto edukologijos (specializacija – sportinio ugdymo vadyba), muzikos pedagogikos, specialiosios pedagogikos (specializacija – specialiojo ir inkliuzinio ugdymo koordinavimas), socialinio darbo studijų programų absolventai.

Sportininkai nagrinėjo specifines temas

Pasak Kūno kultūros ir sporto edukologijos bei neįgaliųjų fizinės veiklos programų komiteto pirmininkės Danguolės Razmaitės, šiemet baigiamuosiuose darbuose vyravo motyvacijos sportui ir fiziniam aktyvumui, fizinio ugdymo pamokų metodikų, aukšto meistriškumo sportininkų rengimo(si) modeliavimo ir parengtumo tematika. „Išskirčiau absolventus, kurie savo baigiamuosius darbus apgynė puikiu įvertinimu: bakalauro – Emilį Buivydą („Baidarių irkluotojo rengimo(si) aspektai varžybiniame periode: atvejo tyrimas“), Roką Damkų („Vyresniųjų klasių mokinių fizinio ugdymo pamokų nelankymo priežastys“), Paulių Janušauską („Aukšto meistriškumo futbolininkų rengimo(si) poveikis greitumo rodikliams parengiamajame laikotarpyje“), Saulių Kulvietį („Krepšininkų užsienio sporto klubo pasirinkimo motyvus sąlygojantys veiksniai“), Rasą Mažeikaitę („Barjerininkės varžybinio laikotarpio rengimo(si) ypatumai: atvejo tyrimas“), Eveliną Miltenę („Skirtingo tipo treniruotes lankančių suaugusiųjų sportavimo motyvų raiška“), Viliją Parinskytę („Tėvų vaidmuo skatinant jaunųjų lengvaatlečių motyvaciją sportuoti“), Jorį Pilipavičių („Neformaliojo ugdymo sporto pedagogų taikomų mokymo metodų raiška“), magistro – Tomą Aleknavičių („Jaunųjų sportininkų, pasirinkusių skirtingo tipo sportinio ugdymo programas, motyvacijos raiška“), Gediminą Jakutį („Jaunųjų krepšininkų greitumo lavinimo optimizavimas skirtingo tipo pratimais“), Dainių Kučinską („Paplūdimio tinklininkių fizinio parengtumo efektyvinimas taikant pliometrinius pratimus“). Šiemet magistro studijas baigė ir Europos čempionato prizininkė imtynininkė Danutė Domikaitytė („Elito imtynininkės fizinio darbingumo rodiklių valdymas varžybų laikotarpyje“)“, – sako Kūno kultūros ir sporto edukologijos bei neįgaliųjų fizinės veiklos studijų programų komiteto pirmininkė D. Razmaitė.

Studijų programų komiteto pirmininkės teigimu, darbų gynimas vyko gana sklandžiai. D. Razmaitė: „Dar iki gynimo dienos studentai ar su savo darbų vadovais, ar kurso draugais treniravosi, t. y. išbandė nuotolinio ryšio sistemas. Patys gynimai praėjo sklandžiai. Kai kuriems studentams toks darbų gynimo būdas buvo priimtinesnis už įprastą, nes mažiau jaudinosi.“

Specialiosios pedagogikos studijų programų studentai parengė puikių darbų

Baigiamuosius darbus nuotoliniu būdu gynė 74 bakalauro studijų programos Specialioji pedagogika ir logopedija ir 6 magistro studijų programos Specialioji pedagogika absolventai.

Studijų programos Specialioji pedagogika ir logopedija komiteto pirmininkė doc. dr. Irena Kaffemanienė džiaugiasi, jog baigiamųjų darbų gynimas praėjo labai sklandžiai, o patys daugelio absolventų darbai buvo puikiai parengti. „Gynimas nuotoliniu būdu vyko sklandžiai, ypatingų trukdžių nebuvo. Už sklandų baigiamųjų darbų nuotolinio gynimo organizavimą dėkojame mūsų studijų programos administratorei Astai Jundulienei, padėjusiai studentams pasirengti nuotoliniam BD gynimui, ir universiteto IT specialistams Ignui Gečui, Mindaugui Joniškiui, Deividui Katlauskui, Marijui Klimui, Giedriui Stugui, kurie konsultavo dėstytojus, studentus ir visas tas dienas buvo kartu su mumis, kad užtikrintų sklandų nuotolinį baigiamųjų darbų gynimo procesą.

Bene didžiausias iššūkis teko studentams, baigiamuosiuose darbuose taikiusiems kokybinio (interviu ir kt.) tyrimo metodus. Yra įprasta interviu apklausą atlikti kalbantis su tyrimo dalyviais tiesiogiai, tačiau šiemet dėl ypatingos situacijos šalyje jie negalėjo to padaryti. Teko interviu tyrimus atlikti telefonu arba naudojantis įvairiomis internetinių pokalbių programėlėmis: Skype, Messenger, Zoom ir pan. Studentai puikiai įveikė visas šias kliūtis, atliko interviu apklausas, išnagrinėjo interviu duomenis, taikydami turinio analizės metodą.

Pažymėtina, kad šiais metais studijų programos Specialioji pedagogika ir logopedija absolventų atliktų tyrimų teminis spektras buvo itin platus. Baigiamuosiuose darbuose absolventai tyrinėjo specialiąją pedagoginę ir logopedinę pagalbą įvairių amžiaus grupių vaikams ir apėmė labai įvairaus lygio specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimą – ne tik dėl negalių atsirandančių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bet ir gabių vaikų ugdymosi individualizavimo ypatumus. Tai rodo, kad absolventai studijų metais įgijo gerą pasirengimą ne tik praktiniam specialiojo pedagogo ir logopedo darbui, bet ir suvokė savo profesijos gilesnių mokslinio tyrimo interesų sritis.

Paminėtinos dvi dominuojančios baigiamųjų darbų tematikos. Vaikų, turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, atsirandančių dėl sudėtingų negalių – autizmo, intelekto, sensorinių ir kt. sutrikimų – ugdymo problemos. Itin aktualios temos – vaikų, turinčių negalių ir sutrikimų, ugdymosi problemų atpažinimas, jų inkliuzinio ir specialiojo ugdymo ypatumai (ugdymo turinio ir metodų individualizavimas; individualizuotas pasiekimų vertinimas; socialinių įgūdžių ugdymas, elgesio valdymo ir kt. problemos.

Logopedinio ugdymo baigiamuosiuose darbuose absolventai atliko ankstyvosios kalbos sutrikimų prevencijos, logopedinės pagalbos įvairaus amžiaus vaikams ir įvairių specialiųjų logopedinio ugdymo metodikų tyrimus.

Už puikiai parengtus bakalauro baigiamuosius darbus norėtume padėkoti šiems absolventams: Reginai Akelaitienei, Dovilei Bušaitei, Gintarei Bertulienei, Rasai Jokubauskienei, Vidai Juknelienei, Airai Kantautienei, Ingai Maciulevičienei, Giedrei Poškaitienei, Rasai Raškauskienei, Jekaterinai Rybakovienei, Daivai Silkytei, Dariui Subačiui ir kt. Didžiuojamės Jumis, mieli absolventai!

Magistro darbuose buvo tyrinėjamos aktualios šiuolaikinio švietimo problemos: specialiojo pedagogo profesijos prestižo veiksniai (magistrantė Vesta Curikovaitė), tėvų, auginančių autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, psichosocialiniai iššūkiai (magistrantė Gabrielė Šulmaitė), ikimokyklinio amžiaus vaikų pozityvaus elgesio konstravimas (magistrantė Roberta Plekavičienė) ir kt. Visiems magistrantams pavyko parengti teorijai ir praktikai vertingus darbus, pademonstruoti įgytas magistro lygmens kompetencijas, gebėjimą diskutuoti profesinėje bendruomenėje aktualiomis temomis.

Darbų gynimas nuotoliniu būdu yra puiki galimybė darbus pristatyti didesniam klausytojų ratui, negu tai buvo įprasta – į tokius viešus gynimus ateityje aktyviau galėtų įsitraukti socialiniai partneriai, patys tyrime dalyvavę ar kiti suinteresuoti asmenys. Tokiu atveju daugiau dėmesio turėtų būti skiriama darbų gynimo posėdžių viešinimui, kartu ir užtikrinimui, kad procesas vyktų sklandžiai, jungiantis skirtingo informacinio raštingumo dalyviams iš skirtingų organizacijų“, – sako doc. dr. I. Kaffemanienė.

Menų studijų programų studentams ginti baigiamuosius darbus nuotoliniu būdu – neįprasta

Baigiamuosius darbus gynė 5 menų bakalauro studijų programų studentai. Galima išskirti stiprius būsimų aplinkos objektų dizainerių Gintarės Urmonaitės („Studentų bendrabučio interjero ir įrangos projektas“), Nedos Lukoševičiūtės („Jaunimo poilsio ir laisvalaikio parko projektas“) ir būsimų dailininkų grafikų Sauliaus Urbonavičiaus („Knyga „Akli kariai“. Roko poezija. Bix grupės istorija), Gabijos Korsakaitės (grafikos darbų ciklas ,,Juodojo metalo evoliucija”) baigiamuosius darbus. Gintarės ir Nedos darbų vadovas – prof. Giedrius Šiukščius, Sauliaus ir Gabijos – prof. Vaidotas Janulis.

Pasak prof. G. Šiukščiaus, dar iki oficialaus gynimo vertinimo komisija buvo išanalizavusi visus skaitmenine forma jai atsiųstus baigiamuosius darbus, todėl gynimas nuotoliniu būdu praėjo sklandžiai. Profesoriaus nuomone, vienintelis menų studijų programų baigiamųjų darbų gynimo nuotoliniu būdu trūkumas – galimybės ginti darbus viešai dailės galerijoje, dalyvaujant visuomenei, nebuvimas.

Edukologams rinktis baigiamųjų darbų temas padėjo profesinė patirtis

Šiais metais edukologijos magistrantūros studijas baigė 26 studentai. Didžioji dalis magistrantų buvo pasirinkę švietimo vadybos specializaciją, keliolika – vaiko teisių apsaugos vadybos specializaciją. Pažymėtina, jog beveik visi absolventai turi pedagoginio darbo patirties, dirba įvairiose švietimo sistemos pakopose – ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo ugdymo mokyklose, neformaliojo švietimo institucijose. Jų profesinė, vadybinė patirtis buvo labai reikšmingas pagrindas, renkantis magistro darbo temą, gilinantis į įvairius švietimo sistemos būklės aspektus, sprendžiant švietimo politikos įgyvendinimo problemas, vykstančius ugdymo praktikos pokyčius, kylančias problemas, iššūkius, ieškant moksliniais tyrimais, įžvalgomis grįstų jų sprendimo strategijų.

Edukologijos krypties magistrantūros ir vertinimo komisijos pirmininkė prof. dr. Aušrinė Gumuliauskienė teigia, jog baigiamųjų magistro darbų gynimas nuotoliniu būdu nebuvo labai sudėtingas iššūkis nei studentams, nei dėstytojams, nes magistrantūros studijos vyksta ir mišriuoju būdu. Anot profesorės, dauguma studentų ir dėstytojų pripažįsta, jog tiesioginis kontaktas baigiamųjų darbų gynimo metu turi daugiau privalumų: mažesnės laiko sąnaudos techniniams dalykams, galima efektyvesnė diskusija, yra daugiau galimybių studentams reflektuoti analizuojamos temos aspektus, nesibaiminama dėl galimų techninių trikdžių.

„Rengiant ir ginant baigiamuosius magistro darbus nekyla iššūkių nei studentams, nei dėstytojams, jei studentas visą studijų laikotarpį dirba sistemingai, nuosekliai, atsakingai, nuolat konsultuojasi su savo darbo vadovu, atsižvelgia į jo teikiamus pasiūlymus, rekomendacijas. Edukologijos baigiamųjų magistro darbų rengimo, gynimo ir vertinimo procedūros yra aiškiai pagrįstos ir reglamentuotos, studentai vadovaujasi patvirtintomis metodinėmis rekomendacijomis ir reglamentu. Reikia pasakyti, kad šiais metais studentams buvo sudėtingiau atlikti numatytus tyrimus. Kai kam teko keisti tyrimo strategiją dėl šalies mastu paskelbto karantino susidariusių aplinkybių. Nebuvo įmanomas tiesioginis kontaktas su atskiromis tiriamųjų grupėmis. Kita vertus, kadangi ugdymo procesas šalyje vyko taip pat nuotoliniu būdu, padidėjo pedagogų ir mokinių užimtumo laikas, magistrantams dėl šios priežasties sunkiau sekėsi surinkti norimus tyrimų duomenis.

Baigiamųjų magistro darbų tematika pirmiausia siejasi su studijų programos specializacija, magistro darbų tematika buvo labai įvairi. Pavyzdžiui, buvo analizuojami įvairūs Lietuvos progimnazijų strateginio valdymo aspektai, bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenės narių požiūriai į mokyklų reitingavimą, ikimokyklinio ugdymo pedagogų vadybinės karjeros planavimo ypatumai ir galimybės, suaugusiųjų dalyvavimo neformaliajame švietime problemos ir jų sprendimo galimybės, švietimo įstaigų vadovų veiklos vertinimo situacija, problemos ir perspektyvos, pagrindinio muzikinio ugdymo programos mokinių lyderystės gebėjimų raiška muzikos mokykloje, tinklinio bendradarbiavimo kultūros kūrimas, įgyvendinant ikimokyklinio ugdymo pedagogų patirtinį mokymąsi, pradinio ugdymo kokybės tobulinimas bendrojo ugdymo mokykloje, remiantis diagnostinių testų rezultatais ir kt. Kadangi dalis studentų pasirinko tyrimo metodologijos pagrindu atvejo analizės metodą, gauti tyrimų rezultatai yra reikšmingi įvairių švietimo sistemos pakopų tobulinimui, bet, svarbiausia, sukuria pridėtinę vertę konkrečiai ugdymo įstaigai.

Linkėčiau, kad Lietuva daugiau nepatirtų pandemijos ir karantino išbandymų. Tačiau visad yra tikimybė, kad baigiamieji darbai gali būti ginami nuotoliniu būdu. Nors baigiamųjų darbų gynimo procedūros metu ir laikomasi laiko reglamento, kad būtų galima vystyti platesnę diskusiją, derėtų sudaryti mažesnes besiginančiųjų grupes. Kiekvienam studentui jo baigiamasis darbas yra labai svarbus, reikšmingas. Esant techniniam tarpininkui tarp studento ir komisijos narių, plėtojant diskusiją, atsiranda daugiau įtampos ir nuovargio. Siekiant eliminuoti šiuos veiksnius, mažos grupės būtų privalumas.

Vaikystės studijų programų komiteto pirmininkė doc. dr. Erika Masiliauskienė neabejoja, jog nuotoliniu būdu baigiamųjų darbų rengimas ir gynimas yra nauja ir įdomi patirtis. Esminis iššūkis studentams buvo suplanuoto tyrimo proceso koregavimas, atsižvelgiant į šalyje susiklosčiusias aplinkybes.

„Studentai gynė labai įvairių tematikų darbus, tačiau bet kokiu atveju tyrimo objektas buvo susijęs su ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo problematika. Vyraujančios temos buvo STEAM taikymas ugdymo praktikoje, patirtinis vaikų ugdymas(is), vaikų žaidybinės veiklos sąsajos su kūrybiškumo ugdymu(si), pasiekimų ir pažangos stebėsena ir vertinimas, vaikų elgesio kultūros ugdymas(is) ir kt.

Kai kurie šių mokslo metų vaikystės studijų programų absolventai ėmėsi analizuoti vaikystės pedagogų profesinį įvaizdį (Sigita Bakaneckaitė), žaidimo taikymą naujos kartos ikimokyklinio amžiaus vaikams (Ernesta Vasiliauskienė), senelių dalyvavimą jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų ugdyme(si) (Ieva Skrupskelytė), patirtinio mokymo(si) strategijos taikymą pradinio ugdymo procese (Jovita Povilaitytė), STEAM taikymą ikimokyklinio ugdymo(si) procese (Melika Pakalnytė, Jolita Jasulaitytė), vaikų emocinio intelekto ugdymą (Agnė Lukoševičienė) ir kt.“, – sako doc. dr. E. Masiliauskienė.

Didžiausias iššūkis – empirinių tyrimo duomenų rinkimas karantino sąlygomis

Baigiamuosius darbus gynė ir šešios jungtinės su Rėzeknės technologijų akademija (Latvija) bakalauro studijų programos Socialinis darbas ir socialinė reabilitacija studentės.

Dr. Kristinos Rūdytės teigimu, gynimai vyko sklandžiai, nes jiems buvo pasiruošta iš anksto. „Šalyje paskelbus karantiną studijų procesas vyko nuotoliniu būdu, todėl gynimams pasirinkta Microsoft Teams platforma tiek absolventų, tiek dėstytojų buvo gana neblogai įsisavinta. Beje, šią platformą taip pat naudoja tiek akademiniai partneriai Latvijoje, tiek socialiniai partneriai Lietuvoje, tad problemų nekilo nei dėl prisijungimo, nei dėl dalyvavimo.

Ko gero, didžiausiu iššūkiu šių mokslo metų absolventams ir jų baigiamųjų darbų vadovams tapo empirinių tyrimo duomenų rinkimas karantino sąlygomis. Tačiau gynimų rezultatai rodo, kad šis iššūkis buvo sėkmingai įveiktas pasitelkiant nuotolinio komunikavimo galimybes bei ryšius su socialiniais partneriais“, – pažymi K. Rūdytė.

Jungtinės su Rėzeknės technologijų akademija studijų programos absolvenčių baigiamųjų darbų temos buvo orientuotos į socialinio darbo profesinį lauką, socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių poreikius. Baigiamuosiuose darbuose analizuoti žmonių, esančių negalios situacijoje, šeimos kūrimo aspektai, nagrinėta šios socialinės grupės asmenų, šeimų gaunamų socialinių paslaugų kokybė. Dėmesio centre – socialinis darbas su riziką patiriančiomis šeimomis. Absolventai gilinosi į socialinių paslaugų organizavimo aspektus, kylančias etines dilemas ir kt. Pažymėtina, kad šiais mokslo metais dominavo kokybiniai tyrimai, o minėtos temos apėmė ne vienos šalies kontekstus. Studentai empirinius tyrimus atliko ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, tad baigiamuosiuose darbuose buvo išryškinti tarpkultūriniai socialinio darbo ir reabilitacijos profesinio lauko kontekstai.

„Baigiamojo darbo (pa)rengimo ir gynimo procesai įprasmina kiekvieno absolvento asmenybinį ir profesinį augimą per visą studijų laikotarpį, todėl didžiuojamės visais absolventais. Džiaugiamės tuo, kad šiais mokslo metais, kaip ir kasmet, yra absolventų, pademonstravusių puikų pasirengimą studijoms magistrantūroje“, –sako K. Rūdytė.

Muzikams praverstų geresnė technologinė bazė ir nuotolinio mokymo metodikos

Pasak muzikos krypties studijų komiteto nario prof. Ryčio Urniežiaus, šiemet buvo apginta 11 bakalauro studijų (muzikos pedagogikos studijų programa) ir 10 magistro (muzikos studijų programa) baigiamųjų darbų.

„Trukdžiai buvo nedideli ir jų buvo nedaug. Apskritai, nuotolinis darbas tapo gerokai sklandesnis patobulėjus Teams platformai. Apibendrinant galima pasakyti, kad nuotoliniu būdu darbus gintis pavyko sėkmingai. Negalėjimas bendrauti tiesiogiai apsunkino konsultavimąsi, tačiau esminių kliūčių nesudarė.

Kaip ir kiekvienais metais, baigiamųjų tematiką lėmė įvairios muzikos pedagogikos problemos: muzikinių gebėjimų ugdymas, naujų muzikinių veiklų įdiegimas pedagoginiame procese, įvairūs psichologiniai ugdytinių ir pedagogų veiklos aspektai ir kt.“, – sako prof. R. Urniežius.

Jis išskyrė Simonos Spranaitytės („Paauglių požiūris į mokymosi motyvacijos skatinimo galimybes muzikinio ugdymo procese“), Giedrės Tautkutės („Improvizacinės muzikos terapijos taikymo galimybės muzikos pamokose“), Regimanto Valantino („Profesinės savirealizacijos galimybės būsimųjų muzikos mokytojų pedagoginėje praktikoje“) bakalauro ir Vaidos Aputytės („Vokalinio ugdymo turinys skirtingose ugdymo pakopose: mokytojų ir mokinių požiūrio analizė“), Ainės Bartašiūtės („Muzikos mokytojo profesinis nerimas ir jo prevencija“), Mariaus Būdos („Džiazo improvizacijos mokymas formaliojo ir neformaliojo muzikinio ugdymo procese“), Rasos Kauneckaitės („Ikimokyklinio amžiaus vaikų neformaliosios muzikinės raiškos galimybės laisvojo ugdymo paradigmos kontekste“) bei Tomo Laugalio („Motyvacijos mokytis groti skatinimas skaitmeninėmis technologijomis neformaliojo ugdymo procese“) magistro baigiamuosius darbus.

Kalbėdamas apie galimybę plačiau taikyti nuotolinį baigiamųjų darbų gynimą prof. R. Urniežius pažymėjo, kad reikėtų nuosekliai gerinti technologinę bazę, programinės įrangos kokybę, suteikti išsamios informacijos dėstytojams apie naudojimąsi šiomis priemonėmis ir apie naujausius nuotolinio mokymo metodus.

Diplomų įteikimo šventė Edukologijos instituto absolventams vyks birželio 30 d. Šiaulių universiteto Botanikos sode.

Zenonas Ripinskis

 

Grįžti