Regionų plėtros institute baigiasi baigiamųjų darbų gynimo nuotoliniu būdu maratonas

gynimai1

gynimai1

Dauguma Šiaulių universiteto absolventų jau įveikė baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo maratoną. Pirmą kartą universiteto istorijoje baigiamieji darbai buvo ginami nuotoliniu būdu. Kaip sekėsi absolventams ir dėstytojams prisitaikyti prie naujų sąlygų, su kokiomis problemomis teko susidurti? Regionų plėtros instituto studijų programų komitetų ir instituto vadovų paprašėme pakomentuoti baigiamųjų darbų gynimo eigą ir iššūkius, su kuriais teko susidurti dirbant nuotoliniu būdu.

Baigiamuosius darbus gina beveik šimtas absolventų

Regionų plėtros institute baigiamuosius darbus iš viso gina 99 studentai – 52 ekonomikos, verslo administravimo, finansų valdymo, anglų filologijos, elektros inžinerijos, programų sistemų, informacinių technologijų, informatikos inžinerijos, mechanikos inžinerijos ir robotikos, statybos inžinerijos pirmosios pakopos ir 47 ekonomikos, viešojo valdymo, vadybos, matematikos, išmaniosios gamybos inžinerijos, istorijos ir politikos, lietuvių kalbotyros antrosios studijų pakopos studijų programų. Dauguma iš jų sėkmingai darbus apgynė ir jau gali ruoštis iškilmingai Diplomų įteikimo šventei.

Paskutinieji baigiamuosius darbus birželio 30 d. gins jungtinės studijų programos Regionų plėtra ir valdymas su Pardubicių universitetu (Čekija) magistrantai.

Darbas nuotoliniu būdu problemų nesukėlė

Visų krypčių studijų programų komitetų vadovai tvirtina, jog baigiamųjų darbų gynimai nuotoliniu būdu, nors ir vyko pirmą kartą, praėjo sklandžiai ir didesnių problemų nesukėlė. „Viskas vyko taip, kaip ir buvome numatę, nes ši procedūra jau buvo išbandyta balandžio mėn. per pirminį gynimą jį organizuojant per Microsoft Teams platformą. Mūsų absolventų darbų gynimuose dalyvavo profesūra iš Klaipėdos universiteto, socialiniai partneriai iš Šiaulių m. savivaldybės, „Sodros“ Šiaulių teritorinio skyriaus. Aišku, nuotolinio darbo pradžioje buvo sunku, nes baigiamųjų kursų studentai ne visi turėjo el. paštą su @su.lt, todėl kvietimai į Teams vaizdo konferencijas ne iš karto pavykdavo. Mums labai gelbėjo prof. dr. T. Tamošiūnas, prireikus siuntė patarimus“, – sako prof. dr. Laima Liukinevičienė.

Prof. dr. Sigita Turskienė taip pat patvirtino, jog baigiamųjų darbų gynimai vyko sklandžiai: „Programų sistemų studijų programų absolventams ir dėstytojams praktiškai iššūkių nebuvo, nes viso studijų proceso metu nuolat yra naudojamos nuotolinių studijų technologijos: ir Moodle aplinka, ir vaizdo konferencijų įranga, ir e. bendravimo priemonės“.

Regionų plėtros instituto lektorė Aida Jankauskienė sako, jog rengiant baigiamuosius darbus studentėms didžiausias iššūkis buvo pasirinkti darbo temą, nes dėl karantino negalėjo laiku atlikti gilesnės įmonių, kuriose dirba, analizės. Kitas iššūkis – trūko „gyvo“ bendravimo su vadovu. „Studenčių nuomone, tikėtina, kad darbai būtų buvę kokybiškesni, jei būtų buvusi galimybė konsultuotis ne nuotoliniu būdu. Dėstytojams taip pat teko prisitaikyti prie nuotolinio darbo ypatumų – diskutuoti vystant baigiamojo darbo koncepciją, pateikti pastabų, komentarų. Atsakyti į studentų klausimus tiksliai ir aiškiai raštu buvo sudėtingiau. Ginantis darbus studentėms buvo sudėtinga suspėti per 7 min. pristatyti darbą. Atliktuose tyrimuose buvo gauti įdomūs ir svarbūs rezultatai, kuriuos jos norėjo kuo išsamiau pakomentuoti. Tad ne vieną studentę teko stabdyti viršijus laiko limitą“, – sako lektorė A. Jankauskienė.

Karantinas sukėlė nemažai problemų ir istorikams. Prof. dr. Ritos Reginos Trimonienės teigimu, pagrindinis iššūkis – karantinas ir izoliacija, kai buvo uždaryti archyvai ir bibliotekos, todėl tie, kas nespėjo iš anksto susirinkti medžiagos baigiamiesiems darbams, galėjo naudotis tik DB internete (jose nėra pakankamai literatūros, tuo labiau šaltinių).

Anglų filologijos studijų krypties komiteto vadovė doc. dr. Dalė Roikienė mano, kad labai pravertė patirtis, įgyta balandžio mėnesį dirbant nuotoliniu būdu. „Darbus ginti sekėsi gerai. Visą balandžio mėnesį vedėme paskaitas Teams platformoje, todėl tiek studentai, tiek dėstytojai įgavo patirties, buvo laiko pasirūpinti tinkamais kompiuteriais, kameromis, mikrofonais, be to, organizavome preliminarų darbų gynimą“, – kalbėjo doc. dr. D. Roikienė.

Inžinerinių studijų programų komiteto pirmininko doc. dr. Dainiaus Balbono nuomone, baigiamųjų darbų rengimas ir gynimas nuotoliniu būdu jokių papildomų problemų studentams nesukelia, išskyrus tuos, kuriems reikalinga laboratorinė įranga. „Darbų gynimas vyko sklandžiai, nepaisant smulkių techninių problemų. Kartais iškart nepavykdavo prisijungti studentams ar komisijos nariams, kurie neturi universitetinio pašto ir Teams programos. Ginantis nuotoliniu būdu svarbu laikytis komunikacijos taisyklės, nepertraukti kalbančiojo ir nekalbėti dviems vienu metu“, – teigia inžinerinių studijų krypties programų komiteto pirmininkas.

Baigiamųjų darbų tematika – pati įvairiausia, įvertinimai – taip pat skirtingi

„Pagrindinės tematikos viešojo administravimo baigiamuosiuose darbuose: viešųjų paslaugų kokybė ir jų valdymas, strateginis organizacijų valdymas, lyderystė, korupcijos prevencijos valdymas, dalyvaujamasis valdymas, regionų plėtra ir vystymas ir kt. Komisijose dirbantys socialinių partnerių atstovai visada aktyviai dirba prieš gynimus skaitydami darbus ir užduodami klausimus gynimo metu, jie neretai prašo persiųsti atskirus darbus“, – sako prof. L. Liukinevičienė.

Puikiai buvo įvertinti ir labai įdomūs viešojo administravimo studentų baigiamieji darbai: magistrančių Alinos Bernotienės ,,Viešųjų bibliotekų paslaugų valdymas“, Aistės Jurgilaitės ,,Savanorių įtraukimo į socialinių paslaugų teikimą valdymas savivaldybėje“, Vinetos Račaitės-Samušienės ,,Pokyčių lyderystė savivaldybės administracijoje: Kelmės rajono atvejis“ ir kt.

Matematikos krypties studijų komiteto pirmininkė prof. dr. Renata Macaitienė pasidžiaugė, jog šiais mokslo metais matematikos magistro darbai buvo itin aukšto lygio, orientuoti tiek į fundamentaliuosius, tiek į taikomuosius tyrimus. Prof. R. Macaitienė „Jaunųjų mokslininkų darbuose nagrinėtos šiuo metu itin aktualios problemos: vienuose darbuose atskleistos įvairių dzeta funkcijų asimptotinio elgesio ir universalumo savybės, kituose – profesionaliai taikyti statistiniai metodai nūdienos aktualijų nagrinėjimui, darančių įtaką ir statistiškai patikimų faktorių paieškai ir, žinoma, prognozavimui (pavyzdžiui, nagrinėta neigiamų faktorių įtaka vidinei lietuvių migracijai XXI a)“.

Programų sistemų absolventų baigiamųjų darbų tematika taip pat buvo gana įvairi: mobiliųjų programėlių ir saugių vietų sistemos Šiauliuose, ledo arenos informacinės sistemos kūrimas, besimokančiojo pažangos ir pasiekimų vertinimui įskiepio Moodle aplinkoje kūrimas, elektrinio paspirtuko valdiklio programavimas, fotorealistinių vizualizacijų įrankio kūrimas ir kt.

Prof. S. Turskienė norėtų išskirti pagal užsakovo pageidavimus S. Bušininko sukurtą saugių vietų nustatymo mieste realią sistemą, M. Petokaičio darbą apie besimokančiojo pažangos ir pasiekimų vertinimui sukurtą įskiepį Moodle aplinkoje, kuris jau įdiegtas Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centre.

Verslo administravimo bakalauro ir vadybos magistro studijų programų studentų baigiamųjų darbų nebuvo daug. Magistro darbuose dominavo lyderystė, bakalauro – rinkos segmentavimo, klientų aptarnavimo kokybės, kitataučių integracijos į darbo rinką ir kitos temos. Prof. dr. Skaidrės Žičkienės teigimu, šį kartą nė vienas darbas nesulaukė aukščiausio įvertinimo, nors kai kurie darbai buvo tikrai geri.

Istorikų baigiamųjų darbų tematika, kaip visada, buvo labai įvairi: nuo istorinės atminties, pokario rezistencijos, paveldo iki tautinio identiteto formavimosi XIX a. II pusėje. Istorikė prof. R. Trimonienė išskirti norėtų Lauros Lukoševičiūtės magistro darbą „Tautiniai santykiai ir etnolingvistinės tapatybės problema Giedraičių dekanate XIX a. II p. – 1914 m.: Joniškio ir Inturkės parapijų atvejis“. Magistrantė iš anksto pradėjo tyrimą magistro darbo tema – 2019–2020 m. rudens semestro metu dalyvavo LMT finansuojamoje priemonėje „Parama mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinei veiklai“ ir vykdė projektą. Įdomus ir gana novatoriškas Rūtenio Vieliaus magistro darbas „Prisikėlimo apygardos partizanų ir vietos gyventojų santykių, siekiant stabdyti sovietizaciją, atspindžiai kovų dalyvių rašytiniuose šaltiniuose“. Magistrantas Sergejus Staponkus lygino trijų šalių istorijos mokyklinius vadovėlius. Jo darbo tema „LDK istorija Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos mokykliniuose vadovėliuose. Istorinės atminties formavimas“.

Anglų filologijos studijų programos dėstytojai džiaugiasi puikiais absolventų darbo rezultatais –Nedos Klasinskaitės, Andriaus Rudžinsko, Kornelijos Šalnaitės, Viktorijos Vinčerauskaitės baigiamieji darbai sulaukė aukščiausio įvertinimo.

Studijos ir baigiamųjų darbų gynimas nuotoliniu būdu: problema ar galimybė?

Istorikai teigia, kad „gyvas“ bendravimas yra kur kas geriau negu nuotolinis. Prof. R. Trimonienė tikisi, kad nebereikės baigiamuosius darbus gintis nuotoliniu būdu, nebent išimties atveju, kai studentas ar komisijos narys yra užsienyje, kitame Lietuvos mieste. Jos nuomone, jeigu vėl reikėtų organizuoti visuotinį nuotolinį baigiamųjų darbų gynimą, tuomet reikėtų spręsti internetinio pralaidumo, eLaba sistemos problemas, įvesti elektroninius parašus.

Prof. L. Liukinevičienės nuomone, baigiamųjų darbų gynimas tiesiogiai, lyginant su nuotoline forma, turi daugiau oficialumo. „Tai kaip konferencijos, kur vyksta aktyvi mokslinė diskusija, proga parodyti savo pasiekimus. Baigiamųjų darbų gynimas nuotoliniu būdu, kaip alternatyva negalintiems atvykti į gynimą, tikrai galės būti taikomas ir ateityje, nes proceso kokybė išlieka aukšta. Išbandytos ir interaktyviosios lentos, ir pristatymai, ir tyrimą pagrindžiančių įrodymų demonstravimas. Vis dėlto baigiamųjų darbų gynimas yra akademinis renginys, bendraminčių buvimas kartu, todėl linkėtume sau, kad ateityje jis vyktų tiesiogiai. Vadovo ir studento darbui, konsultacijoms nuotolinė forma tinka idealiai. Nuotolinė forma suteikia puikią galimybę organizuoti bendras ir individualias konsultacijas, ypač kai studentai taupydami laiką negali atvykti į universitetą“, – mano prof. L. Liukinevičienė.

Zenonas Ripinskis
Tomo Andrijausko nuotr.
 
Grįžti