Regionų plėtros instituto ekonomistas dr. M. Brazauskas pristatė įžvalgas apie pandemijos įtaką finansų rinkoms

Brazausk1

Brazausk1

Gegužės 21 d. Šiaulių universiteto Regionų plėtros institutas pakvietėį nuotolinę viešą paskaitą „Ar meškų karaliavimas finansų rinkose jau baigėsi?“, kurią vedė Šiaulių universiteto Regionų plėtros instituto ekonomikos studijų programos dėstytojas dr. Martynas Brazauskas, kurio mokslų daktaro disertacija kaip tik ir buvo finansų rinkų tema. Viešoje paskaitoje ekonomistas aptarė korona viruso visuotinės pandemijos metu itin aktualią temą – situaciją finansų rinkose ir tai, ko galima tikėtis ateityje.

Paskaitos pradžioje pristatydama jos temą Šiaulių universiteto mokslo ir meno prorektorė prof. Diana Cibulskienė pažymėjo, kad ji šiomis pandemijos dienomis yra labai aktuali. „Turime išskirtinę situaciją pandemijos apimtame pasaulyje. Yra labai svarbu analizuoti, kas vyksta įvairiose šalyse ir kaip į tai reaguoja finansų rinkos. Jau pradedama kalbėti, koks bus korona viruso pandemijos poveikis ekonomikai vienoje ar kitoje šalyje. Finansų rinkos yra tarsi lakmuso popierėlis, kuris pirmiausia reaguoja į tuos pasikeitimus“, – pažymėjo prof. D. Cibulskienė.

„Tema „Ar meškų karaliavimas finansų rinkose jau baigėsi?“ pasak dr. Martyno Brazausko yra ir sudėtinga, ir pakankamai paprasta. „Niekas šiuo metu negali nuspėti, kaip vystysis pandemijos situacija pasaulyje. Kiekviena finansų krizė yra skirtinga ir unikali, nes ją sukelia skirtingos priežastys. „Meškų rinka“ – tai tokia sutuacija, kai vertybinių popierių kainos per tam tikrą laiką nukrenta daugiau negu 20 proc., pavyzdžiui, kai kovo-balandžio mėn. 33 dienas buvo prarasta per 33–38 proc. indeksų verčių. Pirmoji jos stadija apima staigų finansų rinkų indeksų nuosmukį. Tai lemia netikėtas šokas, ar koks nors netikėtas įvykis, kaip šiuo atveju, korono viruso sukelta pandemija. Antroji stadija – kai, pamačius, kas įvyko, prasideda rinkų atsibudimas, kai pradeda ne veikti investuotuojų emocijos, o logika, galbūt atsiranda veiksniai, skatinantys tam tikrą jų optimizmą. Vėliau, po karantinų atšaukimo vienoje ar kitoje šalyje, ekonomika pradeda vėl funkcionuoti ir tai atsispindi finansų rinkose. Šiuo metu pasaulio finansų rinkų indeksai šiek tiek kyla, šiek tiek krenta, tačiau akivaizdu, jog nuo vasario mėnesio pradžios aukštumų, jie yra nukritę vidutiniškai nuo 6 iki 18 proc.“, – pastebi dr. M. Brazauskas.

Ekonomikomistas, tyrinėjantis ekonomiką ir finansus, papasakojo apie pagrindines grėsmes, šiuo metu kylančias finansų rinkoms. Pasak dr. M. Brazausko, pagrindiniai finansų rinkų rodikliai nieko gero nežada, tačiau didelę įtaką joms turi JAV ekonomikos skatinimo paketas, kurio pagalba į rinkas buvo įlieta 1,5 trln. JAV dolerių, taip pat paskebta apie 2,3 trln. JAV dolerių paskolų paketą smulkiajam beividutiniam verslui ir iždo vertybinių popierių, įmonių obligacijų, turtu garantuotų vertybinių popierių supirkimą.

Apibendrindamas dr. M. Brazauskos išskyrė akcijų rinkų neigiamas ir teigiamas tendencijas lemiančius veiksnius. „Manyčiau, kad neigiami veiksniai finansų rinkoms yra šie: vis dar santykinai brangios akcijų rinkos, JAV ir Kinijos prekybinis karas, neapibrėžta situacija dėl COVID-19, ekonomikos susitraukimas trumpuoju laikotarpiu. Teigiamą poveikį finansų rinkų augimui galėtų duoti smulkiųjų investuotojų entuziazmas, JAV prezidento rinkimai, kiekybiniai ekonomikų skatinimai, geros naujienos dėl viruso suvaldymo, vakcinos sukūrimo, ekonomikos atsigavimo ir kt.“, – pažymėjo dr. M. Brazauskas.

Paskaitos pabaigoje Regionų plėtros instituto ekonomikos dėstytojas dr. M. Brazauskas atsakė į klausytojų klausimus.

Zenonas Ripinskis
Grįžti