Kalbininkui, profesoriui habil. dr. Aloyzui Gudavičiui – 80 metų

Gudavicius 1

Gudavicius 1

Gegužės 12 d. gražų 80-mečio jubiliejų švenčia profesorius, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, žymus Lietuvos kalbininkas, pedagogas, buvęs Šiaulių pedagoginio instituto rektorius ir Šiaulių universiteto senato pirmininkas, Šiaulių miesto garbės pilietis Aloyzas Gudavičius.

Apie veiklą kalba faktai

Visa prof. A. Gudavičiaus darbinė, mokslinė ir pedagoginė vaikla yra susijusi su Šiauliais, su Šiaulių pedagoginiu institutu, vėliau – su Šiaulių universitetu.

Aloyzas Gudavičius gimė 1940 m. gegužės 12 d. Kalniškiuose, Šaukėnų valsčiuje, Šiaulių apskrityje.

1957 m. baigė Šiaulių mokytojų seminariją, 1962 m. – rusų kalbos ir literatūros studijas Šiaulių pedagoginiame institute.

1964 m. po studijų pasiliko dirbti Šiaulių pedagoginiame institute (ŠPI, nuo 1997 m. Šiaulių universitetas) rusų kalbos ir literatūros dėstytoju. 1966–1969 m. studijavo Vilniaus universiteto aspirantūroje ir 1970 m. ten pat apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją „Regimojo suvokimo leksinė semantinė grupė rusų ir lietuvių kalbose (semantinė tipologija)“. 1975–1983 m. ėjo ŠPI Filologijos fakulteto dekano, 1984–1991 m. ir nuo 1998 m. Rusų kalbos katedros vedėjo pareigas. 1990 m. apgynė habilitacinį darbą „Gretinamosios semasiologijos principai ir turinys“, už kurį 1994 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. 1991–1997 m. profesorius buvo Šiaulių pedagoginio instituto rektorius, daug prisidėjo prie universiteto Šiauliuose įkūrimo. 2001 m. buvo išrinktas Šiaulių universiteto senato pirmininku ir šias pareigas ėjo iki 2011 m., taip pat ėjo Klaipėdos universiteto vizituojančio profesoriaus, o nuo 2010 m. Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Užsienio kalbų studijų katedros profesoriaus, vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas.

Prof. A. Gudavičius – Lietuvoje žinomas kalbininkas, daugelio mokslinių publikacijų, vadovėlių autorius. Visą savo mokslinę veiklą paskyrė leksinės semantikos, etnolingvistikos, bendrosios kalbotyros tyrimams, parengė (su kitais autoriais) vadovėlių vidurinėms ir aukštosioms mokykloms. Jis yra daugiau kaip 100 mokslinių ir metodinių straipsnių Lietuvos bei užsienio spaudoje autorius. Galime paminėti svarbiausius jo mokslinius darbus: „Lietuvių ir rusų kalbų gretinamoji semasiologija“ (Sopostavitel‘naja semasiologija litovskogo i russkogo jazykov, 1985), „Leksinė semantika“ (1994), „Etnolingvistika“ (2000), „Interlingvistikos įvadas“ (2002), „Gretinamoji semantika“ (2007).

Humanitarinių mokslų habilituotas daktaras daugelį metų ėjo mokslo darbų leidinio „Filologija“ atsakingojo redaktoriaus pareigas, buvo kitų mokslo darbų leidinių redakcinių kolegijų narys.

Gudavicius

Gudavicius

Prof. A. Gudavičius yra pelnęs įvairiausių apdovanojimų. 2009 m. jam už nuopelnus interlingvistikos mokslui buvo paskirta „Academicus Ariste“ premija (Estija), 2009 m. buvo išrinktas Šiaulių universiteto Metų mokslininku. 2012 m. už pastangas Šiauliuose įsteigti universitetą, Šiaulių miesto ir regiono mokslo, švietimo bei kultūros puoselėjimą prof. A. Gudavičiui buvo suteiktas Šiaulių miesto garbės piliečio vardas.

Plati A. Gudavičiaus ir visuomeninė veikla. Jis yra Lietuvos mokslininkų sąjungos, Lietuvos esperantininkų sąjungos, Lietuvių kalbos draugijos, Šiaulių Lions klubo „Alka“ narys.

Profesorius visą laiką rasdavo laiko skirti ir savo pomėgiams. Jis yra mėgėjų krepšinio klubo „Sekmadienis“ narys, kolekcionuoja monetas, pašto ženklus, knygas, mėgsta žvejoti.

Jubiliejaus nesureikšmina

Šiandien prof. A. Gudavičius priima buvusių kolegų, bičiulių, artimųjų sveikinimus, tačiau jubiliejaus nesureikšmina: „Jokių didesnių planų ar lūkesčių dėl šios datos neturėjau. Džiaugiuosi, kad gyvenimas vis dar atrodo gražus, nors ir suvokiu, kad, kaip rašė S. Jeseninas, Uviadanja zolotom ochvačennyj, / Ja ne budu boljše molodym.

Jau treti metai kaip eina neterminuotos atostogos. O kokia veikla per atostogas? Laisvalaikis, vienas kitas ūkinis „projektas“. Daugiausia laiko skiriu savo išsilavinimo spragoms lopyti. Iš tikrųjų, nieko rimto neveikiu. Pradžioje dar galvojau ką nors rimtesnio daryti, bet ir vėl – kažko labai vertingo nesukursiu, o koks tikslas rašyti nereikšmingus straipsnius ar ką nors panašaus – ir taip per daug visko prirašoma“, – kukliai apie savo dienas, pasitraukus iš aktyvios darbinės veiklos, kalba profesorius.

Kas buvo svarbiausia?

Profesorius sako, kad jo reikšmingiausi mokslo kelio įvykiai – disertacijų gynimai. Filologijos mokslų daktaro disertacija buvo apginta Vilniaus universitete, o habilituoto mokslų daktaro disertacija – Kalbotyros institute Maskvoje. A. Gudavičius: „Ypač reikšmingas habilitacinio darbo gynimas. Prisimenu, po gynimo Maskvoje pasisėdėjime prie arbatos ir lietuviško šakočio. Žymiausi Maskvos kalbininkai padovanojo „Lietuvių tautosakos“ III tomą su visų dalyvavusiųjų įrašais su gražiais linkėjimais man ir Lietuvai (buvo 1990 metų balandis).“ Administracinio darbo srityje profesoriui reikšmingiausiu įvykiu tapo išrinkimas Šiaulių pedagoginio instituto rektoriumi.

Mokslinis darbas – leksinės semantikos, etnolingvistikos ir interlingvistikos tyrinėjimai

Profesorius sako, jog pagrindinės jo mokslinių interesų sritys buvo leksinė semantika (ypač gretinamoji) ir etnolingvistika, paskutiniaisiais metais dar ir interlingvistika. Prof. A. Gudavičius: „Įdomiausios jos man pirmiausia tuo, kad čia už kalbos formų aiškiausiai matyti tauta, jos mentalitetas, pasaulio samprata, vertinimai.“

Mokslininkas buvo pirmasis habilituotas humanitarinių mokslų daktaras Šiaulių pedagoginio instituto Filologijos fakultete, tapo pripažintu kalbotyros specialistu ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse (Čekijoje, Latvijoje, Rusijoje, Lenkijoje), parašęs 4 vadovėlius, mokymo priemonių, paskelbęs per šimtą mokslinių publikacijų Lietuvoje ir užsienio šalyse.

Paklaustas apie tai, kaip pavyko suderinti mokslinį darbą ir atsakingas administracines pareigas, profesorius atsakė, kad tai padaryti buvo labai sunku, praktiškai neįmanoma. „Tai sunkiai suderinami dalykai. Po rektoriavimo man prireikė poros metų, kol vėl atgavau „formą“, – šypsodamasis sako prof.  A. Gudavičius.

Humanitariniai mokslai praranda savo pozicijas

Profesorius išgyvena dėl to, jog šiandien humanitariniai mokslai nepelnytai nuvertinami. „Humanitariniai mokslai praranda savo pozicijas ir, ko gero, tai yra pasaulinė tendencija. Šiandieniniame pasaulyje svarbiau yra tai, kas duoda ekonominę naudą, kas pelninga, kas išmatuojama pinigais. O dvasiniai dalykai šių parametrų neturi. Net ir filologinėse studijose vis mažiau lieka fundamentalių kursų, o dėmesys skiriamas tik praktiniam kalbos ar kalbų išmokimui, vertimui, teksto rašymui ir pan., t. y. tokiems dalykams, kurie turėtų rinkoje paklausą. Dabar svarbesni tapo informatikos, technologijos, taikomieji socialiniai mokslai. Grubiai kalbant, vyksta negeras suartėjimas: dirbtinis intelektas artėja prie žmogaus, o žmogus – prie dirbtinio intelekto. Manau, kad žmonijai tai nieko gero nežada“, – pažymi humanitarinių mokslų habilituotas daktaras.

Aukštasis mokslas Šiauliuose – švietimo ir mokslo politikos šalyje atspindys

Gudavičius 4

Gudavičius 4

Buvusio Šiaulių pedagoginio instituto rektoriaus prof. A. Gudavičiaus paklausėme, kokią aukštojo mokslo situaciją ir perspektyvą Šiauliuose matė tada, kai su akademine bendruomene kūrė Šiaulių universitetą ir kokią mato dabar, kai, įgyvendinant aukštųjų mokyklų optimizavimo planą, siekiama Šiaulių universitetą reorganizuoti į Vilniaus universiteto padalinį – VU Šiaulių akademiją. Buvęs rektorius vienareikšmiško atsakymo neturi. „Kai ėjome į universitetą, pertvarkėme studijų programas ir visą studijų procesą, aiškių pavojaus ženklų lyg ir nesimatė. Bet kai į aukštąjį mokslą buvo perkelti rinkos ekonomikos ir liberalizmo principai, reikalai pakrypo negera linkme. Ir ne tik Šiaulių universitete. Tačiau aišku, kad rinkoje blogiausia yra silpnam. O mes nebuvome pakankamai stiprūs. Prisidėjo ir kiti dalykai, visų pirma, demografinė situacija, emigracija, teisė kiekvienam studijuoti, jei tik turi pinigų (o galva nesvarbu…). Ar galima buvo išvengti tokio Universiteto likimo? Vargu. Gal, jei iš pat pradžių būtų buvę orientuotasi ne į ekstensyvios raidos kryptį (daugiau studentų, daugiau studijų programų, visko daugiau), o į veiklos intensyvinimą (mokslo skatinimą, studijų kokybės kėlimą, ryšius su pramone ir pan.)? Bet Universitetui reikėjo pinigų, reikėjo konkuruoti su kitais universitetais“, – sako Šiaulių pedagoginio instituto rektoriaus pareigas ėjęs prof. A. Gudavičius.

Palinkėjimai sau ir Universiteto bendruomenei

Prof. A. Gudavičius: „Universiteto bendruomenei linkiu turėti pakankamai optimizmo, kad galėtų produktyviai dirbti, nes tik darbu sukuriamos vertybės, o vertybes jau yra galima ginti ir apginti. Sau palinkėčiau, kad nebūtų per daug šunybių besidžiaugiant gyvenimu.“

Zenonas Ripinskis
Autoriaus nuotr.
 
 

Gudavicius TV

Prof. A. Gudavičiaus 80-ies metų jubiliejaus proga siūlome pažiūrėti archyvinį 2012 m. Šiaulių universiteto žurnalistės Sigitos Inčiūrienės ir operatoriaus Tomo Andrijausko vaizdo reportažą

https://www.youtube.com/watch?time_continue=15&v=MCtLhOYrCzc&feature=emb_logo

Grįžti