Konferencijoje „Gimtoji kalba mokykloje“ – mokinių raštingumo, lietuvių kalbos vartojimo problemos

gimtmok8

gimtmok8

Kovo 6 d. Šiaulių universitete vyko devintoji respublikinė konferencija-seminaras „Gimtoji kalba mokykloje“, kurioje buvo aptarta gimtosios kalbos situacija mokyklose ir visuomenėje, nagrinėta lietuvių kalbos ir literatūros didaktikos problematika, literatūros interpretavimo galimybės neformalioje mokinių veikloje ir kitos temos. Konferencija buvo skirta Lietuvių kalbos draugijos (LKD) 85-mečiui paminėti.

Konferencijoje buvo perskaityta aštuoniolika pranešimų – šeši plenariniame posėdyje, dvylika lietuvių kalbos didaktikos ir lietuvių kalbos literatūros sekcijose. Savo pranešimus pristatė ir keturi Šiaulių universiteto autoriai – prof. dr. Džuljeta Maskuliūnienė („Bibliotekos vaizdinys vaikų literatūroje“), doc. dr. Regina Kvašytė („Terminai su šaknimis vard- ir žod-“), doc. dr. Jolanta Vaskelienė („Dėl žodžių darybos terminų“) ir prof. dr. Bronius Maskuliūnas kartu su Urte Vaseriene („Mokykla, biblioteka, skaitymo skatinimas“).

gimtmok2

gimtmok2

Konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė Šiaulių universiteto prof. dr. Dž. Maskuliūnienė pasidžiaugė, kad Universiteto humanitarinių mokslų atstovai vis dar išlaiko tradiciją rengti tokias konferencijas, skirtas gimtosios kalbos problematikai. „Mūsų lituanistai turi daug patirties šioje srityje. Šiauliai daug metų buvo lituanistų rengimo kalve, nes Šiauliuose lietuvių kalbos mokytojai buvo pradėti rengti dar nuo 1948 metų. Ši konferencija yra originali tuo, kad joje dalyvauti kviečiamos visos trys grandys – mokiniai, mokytojai ir mokslininkai. Tai labai svarbu, nes mes, universiteto dėstytojai, turime galimybę girdėti mokyklų pulsą, o mokyklų atstovai – gauti daugiau apibendrintos informacijos. Taigi kartu gimtosios kalbos problemas mokykloje galime nagrinėti kompleksiškai“, – sako prof. dr. Dž. Maskuliūnienė. Profesorės nuomone, globalizacijos akivaizdoje lietuvių kalbai kyla įvairių problemų, todėl būtina jas identifikuoti ir nagrinėti, ypač tas, kurios susijusios su mokykla, su visa švietimo sistema. Pasak Dž. Maskuliūnienės, yra labai blogai, kad Lietuvoje nebeliko leidinių, pavyzdžiui, „Žvirblių takas“, „Gimtasis žodis“, kuriuose būdavo nuolat detaliai gvildenamos gimtosios kalbos mokykloje problemos. Vienintelis leidinys Lietuvoje, kuriame spausdinami straipsniai, aptariama gimtosios kalbos situacija mokykloje, liko tik šios Šiaulių universiteto lituanistų rengiamos konferencijos dalyvių pranešimų rinkinys „Gimtoji kalba mokykloje“.

gimtmok91

gimtmok91

Konferencijos plenarinį posėdį pradėjusi Lietuvių kalbos draugijos pirmininkė prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė savo pranešime „Lietuvių kalbos draugijai – 85: darbai ir lūkesčiai“ susirinkusiems papasakojo apie draugijos istorinę raidą, jos atliktus darbus ir uždavinius, kuriuose tenka spręsti. Kalbėdama apie LKD lūkesčius prof. dr. G. Kačiuškienė paminėjo, jog yra svarbu visomis priemonėmis toliau ugdyti visuomenės kalbinį sąmoningumą, pasididžiavimą savo kalba ir kultūra, visaip didinti lietuvių kalbos prestižą.

gimtmok4

gimtmok4

Ypač didelį susidomėjimą sukėlė prof. dr. Giedrės Čepaitienės pranešimas „Mokinių raštingumas ir lietuvių kalbos programa“. Profesorė konkrečiais pavyzdžiais apžvelgė vis prastėjantį mokinių raštingumą, kurį, pasak pranešėjos, nemaža dalimi lemia ir nepakankamai gerai parengtos bendrosios lietuvių kalbos programos.

gimtmok11

gimtmok11

Įdomiai savo patirtimi lietuvių kalbos pamokose, popamokinėje veikloje pasidalijo Kelmės „Kražantės“ progimnazijos lietuvių kalbos mokytojos Alma Paulauskienė („Šiuolaikiška lietuvių kalbos pamoka: pamokos studija“) ir Asta Stulpinienė („Literatūros interpretavimas neformaliojoje teatro veikloje, teatrinio ugdymo integracija į literatūros pamoką“), Vilniaus Santariškių konsultacinio mokymo centro specialistas dr. Aurimas Markevičius („Mokinių akcentologijos taisyklių praktinio taikymo ir konkrečių žodžių kirčiavimo įgūdžiai“), Šiaulių „Santarvės“ gimnazijos mokytoja Rūta Kazlauskaitė („Impresionizmo raiška literatūroje: Igno Šeiniaus „Kuprelis“), Šiaulių rajono Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos mokytoja Raimonda Rumbinaitė („Gimtoji kalba šiandieninėje visuomenėje“) ir kt. pranešėjai.

gimtmok7
gimtmok7
gimtmok20
gimtmok20

Konferencijos dalyviai įdėmiai klausėsi Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorės habil. dr. Virginijos Balsevičiūtės pranešimo „Gedimino laiškų refleksija lietuvių poezijoje“ ir doc. dr. Irenos Baliulės pranešimo „Pirmosios feministės: moterys kultūroje“.

gimtmok8

gimtmok8

Buvo pristatyti ir mokinių pranešimai – Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokinių Igno Šalčio ir Kamilės Bitytės („Zigmo Gėlės tradicija Šiaulių „Romuvos“ gimnazijoje“), Viekšnių gimnazijos mokinių Gabijos Bogužaitės, Modestos Bogužaitės ir Aurelijos Vaičiūtės („X mokyklos I–IV klasių mokinių skaitymas“), VšĮ Šiaulių universiteto gimnazijos mokinio Ainiaus Pikūno („Tarpukario Lietuvos gyvenimo atspindžiai skirtingų laikotarpių autorių kūryboje“), Šiaulių „Santarvės“ gimnazijos mokinės Julijos Moldancevos („Projektas „Akmuo gamtoje ir kultūroje“) ir Šiaulių rajono Kužių gimnazijos mokinio Augusto Jasiūno („Biblija kaip literatūros ir kultūros tekstas: jos svarba Europos tapatybei“).

Respublikinę konferenciją-seminarą „Gimtoji kalba mokykloje“ surengė Šiaulių universiteto Regionų plėtros institutas ir Šiaulių universiteto Tęstinių ir nuotolinių studijų institutas kartu su Lietuvių kalbos draugija, leidykla „Lucilijus“, Kelmės rajono savivaldybe ir VšĮ Šiaulių universiteto gimnazija.

Zenonas Ripinskis
Tomo Andrijausko ir Zenono Ripinskio nuotraukose: konferencijos akimirkos.
Grįžti