Lietuvos universitetų atstovams Briuselyje pristatytos ES politikos aktualijos

brius1

brius1

Sausio 27–28 d. Šiaulių universiteto Regionų plėtros instituto profesorius Teodoras Tamošiūnas Lietuvos universitetų 25 atstovų delegacijos sudėtyje dalyvavo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje organizuotose susitikimuose Briuselyje su Europos komisaru V. Sinkevičiumi ir kitais Europos Komisijos aukšto rango vadovais, Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje ambasadore J. Neliupšiene, Lietuvos europarlamentarais A. Kubiliumi, R. Juknevičiene, L. Mažyliu, J. Oleku, P. Auštrevičiumi, S. Jakeliūnu.

T. Tamošiūno teigimu, dviejų dienų darbotvarkė buvo labai plati ir turininga, šalia minėtų susitikimų buvo išklausyti septyni pranešimai apie Europos Sąjungos politines aktualijas ir ateities planus.

Daugelis susitikimų dalyvių akcentavo, kad 2020 metais Europos Sąjungos laukia ilgos ir sudėtingos derybos su Jungtine Karalyste (JK) dėl santykių po „Brexit“. Nuo vasario 1 d. prasidės 11 mėnesių pereinamasis laikotarpis, kuris baigsis šių metų gruodžio 31-ąją. Visą šį laikotarpį JK liks Europos muitų sąjungoje ir bendrojoje rinkoje, galios judėjimo laisvė tarp JK ir ES šalių. Lietuva daugelyje derybinių klausimų derybose dalyvaus vienoje komandoje su kitomis 26 ES šalimis narėmis, tačiau yra nemažai sričių, kuriose derybos tarp Lietuvos ir JK vyks atskirai, daugiausia tai susiję su verslu, imigrantų įdarbinimu ir jų kvalifikacijų pripažinimu. Sudėtinga ir tai, kad Lietuva Jungtinei Karalystei teikia daugiausia ne prekes, o paslaugas.

brius2

brius2

Ne mažiau sudėtingi klausimai sprendžiami programoje „Globalioji Europa“, kuri apima įvairias temas: Europos energetinio saugumo, Europos Sąjungos ir NATO vaidmens, perėjimo prie demokratijos ir kovos su terorizmu temas. Programa išreiškia europinį požiūrį į pasaulinio masto svarbius politinius klausimus, įskaitant migraciją, visuotinį valdymą ir santykius su JAV, Rusija, Kinija bei Vidurio Rytų valstybėmis.

Nuo 2018 metų vyksta derybos dėl ES 2021–2027 m. biudžeto, 2021 m. šis biudžetas turi būti patvirtintas. ES biudžetą sudarys 1,11 procento kiekvienos šalies narės bendrųjų nacionalinių pajamų. 7 metų laikotarpiui planuojamas 1087 mlrd. eurų ES biudžetas. Lyginant su 2014-2020 metų periodu siekiama 2,6 karto padidinti finansavimą migracijos ir sienų apsaugos aktualijoms, 2,2 karto – jaunimo reikalams, 1,8 karto – saugumui, 1,7 karto – klimato ir gamtinių išteklių apsaugai, 1,6 karto – moksliniams tyrimams, inovacijoms ir skaitmeninimui.

Dideliu iššūkiu Europos Sąjungai yra „Europos žaliasis kursas“ – planas iki 2050 m. pasiekti, kad ES taptų klimatui neutrali. Šia iniciatyva rodoma kryptis visam pasauliui, būtini susitarimai pasauliniu mastu.

brius3

brius3

2020–2021 m. vyks konferencija dėl Europos ateities. Tai bus dviejų metų tęstinis procesas, kurio metu Europos Sąjungos piliečiai, institucijos ir valstybės narės eilėje tęstinių diskusijų aptars Europos Sąjungos ateitį ir būdus, kaip padaryti ją efektyvesnę.

Prof. T. Tamošiūnas akcentavo, kad šalia oficialios darbotvarkės vyko ir labai reikšmingos diskusijos. T Tamošiūnas: „Diskusijos vyko ir tarp Lietuvos delegacijos narių, kuriose „pirmu smuiku grojo“ delegacijos vadovas, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. Dauguma delegacijos narių dėsto su ES politika susijusius studijų dalykus, todėl apsikeisti nuomonėmis buvo labai svarbu bei įdomu. Žinoma, dabar lieka dar svarbesnis uždavinys – perduoti naujausią informaciją studentams ir sužadinti jų norą aktyviai domėtis labai plačia ir spalvinga ES politika bei jos įgyvendinimu, reikšmingu poveikiu Lietuvai“.

Zenonas Ripinskis
Teodoro Tamošiūno nuotr.
Grįžti