Visuomenės informavimas apie invazinių augalų paplitimą ir grėsmes Šiauliuose

Darnios plėtros idėja apima visumą metodų, kuriais siekiama užtikrinti vystymąsi, tenkinantį žmonių gerovę dabartyje nesumažinant žmonių gerovės galimybių ateityje. Invazinių organizmų problema dėl neveikimo progresuoja ir tai gerai iliustruoja dabartinės kartos atsakomybę prieš būsimas. Šios programos paskirtis pakelti specialistų, plačiosios visuomenės ir kitų suinteresuotų asmenų informuotumą apie invazinių augalų paplitimą ir kontrolę Šiaulių mieste tuo pačiu kurti bendradarbiavimą tarp aukštojo mokslo paslaugas teikiančių įstaigų Šiauliuose. Programos turinyje daugiausia dėmesio skirta invazinių augalų paplitimo Šiauliuose žemėlapio sukūrimui lauko tyrimų pagrindu. Informacijos apie problemos mastą ir detales surinkimas – pirmasis žingsnis į efektyvų jos sprendimą. Programoje numatomas dalijimasis surinkta informacija ir rekomendacijomis su Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir visuomene, nes išmanusis miestas visų pirma yra toks miestas, kuriame kiekvienas jo gyventojas yra aprūpintas jam aktualia ir lengvai prieinama informacija. 

Projekto tikslas - empirinių, tyrimų pagrindu pakelti specialistų, plačiosios visuomenės ir kitų suinteresuotų asmenų informuotumą apie invazinių augalų paplitimą ir kontrolę Šiaulių mieste tuo pačiu kuriant bendradarbiavimą tarp aukštojo mokslo paslaugas teikiančių įstaigų Šiauliuose.

Projekto metu buvo perskaitytos šešios paskaitos apie apie invazinių augalų atpažinimą, grėsmes ir paplitimą Šiauliuose. Klausytojai galėjo diskutuoti, užduoti pranešėjui klausimus ir apžiųrėti invazinių augalų herbariumus. Paskaitos vyko Šiaulių universiteto Botanikos sode ir Šiaulių valstybinėje kolegijoje.

inpask1
inpask1
inpask2
inpask2

Botanikos sode vyko mokymai atpažinti ir naikinti invazinius augalus. Mokymų metu,, invazinių augalų sąžalynuose buvo praktikuojamasi naikinti augalus įvairiais būdais.

inmok1
inmok1
inmok2
inmok2

Šiauliuose labiausiai išplitę invaziniai augalai: 

Uosialapis klevas

Acer1
Acer1
Acer2
Acer2
Acer4
Acer4

Tai greitai augantis, dvinamis iki 20 m. aukščio medis. Atvežtas iš Šiaurės Amerikos, dabar intensyviai plinta visoje Lietuvoje, ypač upių pakrantėse ir aplink gyvenamas vietoves. Tapę vyraujančiais nukonkuruoja krūmus, tankiuose jų sąžalynuose nyksta žolinė danga.Dažnai būna kreivas, šakos - plačiai išskleistos. Jo jaunos šakelės (ūgliai) - su melsvu apnašu, tai padeda pažinti augalą net žiemą. Lapai sudėtiniai, plunksniški, sudaryti iš 3-7 lapelių. Žydi balandį - gegužį prieš skleidžiantis lapams, jų pasklaistos žiedadulkės kai kuriems žmonės sukelia alergines reakcijas. Vaisiai - 3-5 cm ilgio sparnavaisiai, sujungti smailiu kampu. Augalą sunaikinti sunku, nes nukirstas - atželia.

  

Kanadinė rykštenė 

solid1
solid1
solid2
solid2
solid3
solid3

Tai daugiametis, apie 1,5 metro aukščio daugiametis žolinis augalas, sudarantis kerus. Turi ryškiai geltonus sudėtinius, kūgiškos šluotelės pavidalo žiedynus su ilgomis ir išlinkusiomis apatinėmis šakomis. Žydi rugpjūčio - spalio mėn. Dėl gražios įšvaizdos iš Šiaurės Amerikos introdukuota kaip dekoratyvinis augalas. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai. Plinta nešienaujamose pievose, ypač prie gyvenviečių ir jose. Tai šviesomėgis augalas, gerai augantis tik atvirose buveinėse, kur sudaro vienarūšius sąžalynus, nukonkuruodamas žemesnius, vietinius augalus. 

 

Sosnovskio barštis

Hera1
Hera1
Hera2
Hera2
Hera3
Hera3
 

Tai žolinis, daugiametis, bet tik vieną kartą gyvenime derantis augalas. Kilęs iš Šiaurinės Kaukazo dalies, dabar paplitęs rytų Europoje. Dažniausiai siekia 2-3 m. aukštė, kartais, net 5 m. Lapai labai stambūs su tuščiaviduriu lapkočiu. Žiedai balti, susitelkę į sudėtinius skėčius stiebo ir šoninių šakų viršūnėse. Į Lietuvą atvežtas kaip medingas, pašarinis augalas. Dabar žinoma, kad jo sultys, patekusios ant kūno sukelia alergines reakcijas, todėl jį liesti labai pavojinga. Dauginasi sėklomis. Sudaro beveik grynus sąžalynus, taip kenkdamas gyventojams ir dėl savodo gydžio - daugumai vietinių augalų.

 

Baltažiedė robinija

Robin1
Robin1
Robin2
Robin2
Robin3
Robin3

Tai iš Šiaurės Amerikos kilęs, iki 30 metrų aukšio galintis užaugti medis, turintis iki 2 cm dyglius ir šakninių atžalų. Žievė giliai suaižėjusi, ūgliai pliki, tik jauni būna nedaug plaukuoti. Lapai sėtiniai, iš 9-25 lapelių.Žiedai balti, ar vos rausvi, susitelkę į iki 20 cm siekiančias kekes. Žydi birželio mėn., o po jo brandina ankštis iki spalio. Dažniausiai auginamos kaip dekoratyviniai želdiniai. Didžiausią pavojų gamtai kelia skurdžiuose, bet neužmirkstančiuose dirvožemiuose. Naikinimas sudėtingas, nupjauti medžiai lenvai atželia, išleidžia atžalų.

  

Varpinė medlieva

Ame1
Ame1
Ame2
Ame2
 ame3
ame3

Tai iki kelių šimtų stiebų užauginantis tankus krūmas, siekiantis 8 metrų aukštį. Kilęs iš Šiaurės Amerikos augalas, kurio uogos valgomos: dėl jų vertės šis augalas sodintas Europoje, ūkiuose ir natūlaliai platinamas paukščių. Lapai kiaušiniški, žali, melsvo atspalvio, dantytu pakraščiu. Žiedai balti, susitelkę į kekes. Žydi gegužės mėnesį, melsvos uogos subręsta liepą - rugpjūtį. Dažniausiai įsikuria sausuose ar vidutinio drėgnumo dirvožemiuose - šlaituose ar spygliuočių miškuose. Plinta sėklomis ir šakninėmis atžalomis. Gali sudaryti labai tankius krūmynus taip keisdama paklotės apšviestumą.

 

Vienametė šiušelė  

Erige1
Erige1
Erige2
Erige2
Erige3
Erige3

Tai 30 - 120 cm aukščio augalas, Kilęs iš Šiaurės Amerikos, sparčiai plintantis visoje Lietuvoje. Geba augti net nederlinguose, bet neužmirkusiuose dirvožemiuose, šviesomėgis. Jo stiebas stačias, apugęs trumpais plaukeliais, viršuje išsišakojantis. Lapai šviesiai žali, atvirkščiai kiaušiniški, gana siauri. Graižų liežuviškieji žiedai balti, vamzdiškieji - geltoni. Žydi nuo birželio mėnesio iki vėlyvo rudens. Dauginasi tik sėklomis. 

  

Tyrimo duomenų pagrindu sudaryta dažniausiai aptinkamų invazinių augalų lentelė: 

Rūšis Užimamas plotas (arais) Vidutinis projekcinis padengimas radimvietėse Apskaičiuotas plotas jei dengtų 100% paviršiaus (arais)
Baltažiedė robinija 202,1 44,7 66,8
Dygliavaisis virkštenis 47,1 47,4 4,5
Gausialapis lubinas 31,8 50,6 2,3
Kanadinė rykštenė 15926,8 11,6 897,7
Raukšlėtalapis erškėtis 54,7 69,4 38,1
Sosnovskio Barštis 1941,4 15,4 399,4
Uosialapis klevas 9316,5 23,2 490,0
Varpinė medlieva 164,8 30,3 15,2
Vienametė šiušelė 449,0 11,5 38,5

*Į apskaičiavimą neįtraukti pavieniui augantys individai, nes jų projekcinis padengimas yra palyginti didelis, todėl nebuvo vertintas.

 

Naikinimo (kontrolės) gairės mieste

Invazinių augalų naikinimo nevalia atidėlioti, nes jie sparčiai plinta ir užima vis naujus, didesnius plotus, todėl vėlavimas naikinti kainuoja daugiau pastangų ir/ar lėšų ir labiau nukenčia gamtinė aplinka. Geriau naikinti ne tiek efektyviai, kiek tą daryti laiku. Visais atvejais, herbicidų naudojimas turėtų būti kraštutinė priemonė ir taikoma profesionalų, nes netinkamas šių cheminių preparatų naudojimas gali daryti žalą gamtai, ypač vandens ekosistemos, o jų naudojimas arti vandens telkinių apskritai yra draudžiamas. Svarbu ir tai, kad invazinius augalus žemės savininkas gali naikinti vos pastebėjęs, su niekuo nederinęs ir neprašęs leidimų.

Invazinius medžius pastebėti lengviausia, bet jų naikinimas gali būti sudėtingas jei jie auga sunkiai praeinamoje vietoje ir yra stambūs. Todėl racionalu juos naikinti kiek įmanoma anksčiau, kai jie yra vos metro aukščio, juos paprasčiausiai išraunant rankomis. Stambesni medžiai net ir nukirsti, yra linkę išleisti atžalų. Juos efektyviai gali sunaikinti specialistai, kombinuodami chemines o po to mechanines poveikio priemones. Vis dėlto, nupjautas ir vėliau išleidęs atžalų medis yra nebe toks pavojingas, nes jis nebegali subrandinti ir platinti aplinkoje sėklų. Kelis kartus per metus ir metus iš eilės nupjaunant jo atžalas invazinis medis miršta, todėl atkalumas "duoda vaisių".

Žoliniai invaziniai augalai plinta nešienaujamose pievose, todėl akivaizdi jų naikinimo priemonė yra šienavimas. Pavieniai invaziniai augalai turėtų būti išraunami, o dar geriau - iškasami iki žydėjimo ir supūdomi. Jei invazinių augalų yra daug, tokius pievų plotus reikia šienauti kelis kartus per vegetacijos sezoną ir tai kartoti net kelis metus. Galima tokią pievą giliai suarti ir įsėti kultūrinis aukštaūgius augalus. Net ir atžėlę invaziniai augalai tokiu atveju patenka į įsėtų pavėsi ir negali normaliai vystytis.

Kaip ir vietiniai augalai, taip ir invaziniai, dirvožemyje formuoja sėklų banką , todėl net ir visiškai išnaikinus augalus "užkrėstame" plote, jie gali ataugti iš sėklų po metų, dviejų ar net penkių, todėl būtina bent kartą per metus patikrinti ar nuo invazinių augalų "išlaisvintame" plote neatsirado naujų židinių. 

Svarbu kuo anksčiau pranešti apie svetimame, netvarkomame sklype pastebėtus invazinius augalus suinteresuotoms institucijos, nes iš šių židinių augalai sėjasi aplink: tvarkomose sodybose, pakelėse, gamtinėse teritorijose.

-->>Šiaulių mieste nustatytų invazinių augalų paplitimo žemėlapis<<--

ze

ze

Įėjus į žemėlapio svetainę galima pasirinkti sluoksnius, keisti mastelė ir atsispausdinti pageidaujamą jo fragmentą. Šis žemėlapis gali būti naudojamas kaip pagalbinė priemonė lokalizuojant invazinius augalus, ketinant juos kontroliuoti ar naikinti.

Teisės aktai susiję su invazinėmis rūšimis Lietuvoje:

***

Projekto vykdytojai - Šiaulių universiteto ir Šiaulių valstybinės kolegijos tyrėjai.

Projektą finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė pagal Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių miesto teritorijoje veikiančių aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo programą.

savivaldybės logo

savivaldybės logo