Žemaitijos metams – knygų paroda universiteto bibliotekoje ir paskaita apie žemaičių raštijos istoriją

ze2

ze2

Spalio 8 d. Šiaulių universiteto bibliotekoje visuomenei buvo pristatyta knygų paroda „Keravuokem sava buočiu šneka...“, skirta Žemaitijos metams paminėti. Ta proga žemaičių kalbos tyrinėtojas dr. Juozas Pabrėža papasakojo apie žemaičių kalbos raštijos istoriją, pristatė iškiliausius žemaičių kalbos tyrinėtojus ir žemaičių literatūros autorius.

ze6

ze6

Universiteto bibliotekos Retų spaudinių skaitykloje atidarytoje ekspozicijoje pristatomi žemaitiškai parašyti ir žemaičių rašytojų leidiniai iš Šiaulių universiteto bibliotekos fondų. Ekspozicijos rengėja bibliotekos vyriausioji specialistė Vida Steponavičienė susirinkusiems papasakojo apie Retų spaudinių skyrių ir jo fonduose saugomas knygas, parašytas žemaičių kalba ir apie jų autorius. „Pati esu žemaitė, be to, pažymime Žemaitijos 800 metų jubiliejų, todėl buvo įdomu išsiaiškinti, kokių leidinių žemaičių kalba turime. Seniausia fonduose saugoma knyga, parašyta žemaičių kalba, yra išleista 1759 metais „Ziwatas pona yr Diewa musu Jezusa Christusa, tay ira kielas usganima“. Taip pat turime Dionizo Poškos, Motiejaus Valančiaus ir kitų autorių leidinių. Viena retesnių knygų – Liepojos gimnazijos senųjų kalbų mokytojo Edmundo Feckenštedto 1883 metais Vokietijoje išleistos leidinio „Die Mythen, Sagen und legenden Žamaiten“ vienos jo dalies dr. Jono Šliūpo vertimas „Mythai, pasakos ir legendos žemaičių surinkti per d-rą Edm. Feckenstedtą“, kuri pas mus atkeliavo kartu su daktaro Jono Šliūpo archyvu. Tenka apgailestauti, kad daugumos autorių leidinių kalba yra „subendrinta“, t. y. sulietuvinta. To pavyzdys – Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos „„Taislius auguminis (Botanika)“, parašyta žemaitiškai, o išleista tik po autoriaus mirties 1900 metais Amerikoje lietuvių bendrine kalba. Vartant šiuos leidinius mintys sukasi apie tuos žmones, kurie puoselėjo savo gimtąją žemaičių kalbą, ją tyrinėjo ir populiarino“, – parodos atidarymo metu kalbėjo universiteto bibliotekos Retų spaudinių skaityklos vyriausioji bibliotekininkė V. Steponavičienė.

ze7
ze7
ze13
ze13

Šiaulių universiteto mokslininkas dr. Juozas Pabrėža susirinkusiems papasakojo apie žemaičių rašto istoriją. „Be jokios abejonės, kiekvienos kalbos išlikimui yra labai svarbus raštas, o žemaičių rašto ištakos siejamos nuo M. Mažvydo, žemaičio, kilusio nuo Švėkšnos. Kalbininkai nesiginčija, jog geriausias senasis žemaičių kalba parašytas tekstas – šioje parodoje eksponuojama 18 a. viduryje išleista knyga „Ziwatas pona yr Diewa musu Jezusa Christusa, tay ira kielas usganima“. Šis leidinys yra mūsų universiteto bibliotekos pasididžiavimas“, – pažymėjo J. Pabrėža. Jis atkreipė dėmesį į tai, jog Žemaitijos metai – ne tik proga surengti įvairių renginių, skirtų šio krašto kalbai, kultūrai ir istorijai, bet ir „pasiveizieti“ į savo šaknis.

ze12

ze12
Renginio metu žemaitiškų tekstų ištraukas skaitė Šiaulių Gegužių progimnazijos direktorė Silvija Baranauskienė ir Šiaulių universiteto doc. dr. Sigita Turskienė.

Lapkričio 5 d. Šiaulių universitete numatoma surengti tarpdisciplininę mokslinę konferenciją, skirtą Žemaitijos metams. Joje išsamius pranešimus skaitys ir Šiaulių universiteto mokslininkai – dr. J. Pabrėža („Žemaičių kalbos dvasia Romualdo Granausko kūryboje“), dr. Dalia Jakaitė („Žemaičių dvasinė kultūra Viktorijos Daujotytės poezijoje“), dr. Regina Kvašytė („Latviškai apie Žemaitiją ir žemaičius“).

Knygų paroda „Keravuokem sava buočiu šneka...“, skirta Žemaitijos metams paminėti, Šiaulių universitete veiks iki gruodžio 20 d.

ze5
ze5
ze11
ze11
ze10
ze10
ze9
ze9
 Zenonas Ripinskis
Autoriaus nuotr.
Grįžti