Tarptautinėje mokslinėje diskusijoje kalbėta apie elektroninį vadovavimą savivaldybėse

evald 4

evald 4

Rugsėjo 19 d. Šiaulių universiteto koordinuojamas „Tyrėjų kompetencijų tinklas RENET“ pakvietė akademinės bendruomenės, vietos valdžios institucijų ir visuomenės atstovus dalyvauti tarptautinėje mokslinėje diskusijoje „E. vadovavimas vietos savivaldos organizacijose: Vokietijos ir Baltijos šalių atvejai“. Mokslinėje diskusijoje buvo paliesti ypač aktualūs skaitmenizavimo viešajame administravime ir vadovavimo taikant IKT priemones klausimai.

evald 1

evald 1

Šis renginys – tai dalis tarptautinio mokslinių tyrimų projekto „E. vadovavimas vietos savivaldos organizacijose“, remiamo Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro per Vokietijos akademinių mainų tarnybą (DAAD) Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio reikalų ministerijos lėšomis.

evald 6

evald 6

Renginio pranešėjai: prof. dr. Irma Rybnikova (Hamm-Lippstadt taikomųjų mokslų universitetas, Vokietija), dr. Inese Abolina (Latvijos universitetas, Latvija), doc. dr. Vita Juknevičienė (Šiaulių universitetas, Lietuva).

Mokslininkų grupė iš Šiaulių universiteto Lietuvoje, Latvijos universiteto Latvijoje, Tartu universiteto Estijoje ir Hamm-Lipstadt taikomųjų mokslų universiteto Vokietijoje siekia nustatyti, kaip informacinių komunikacinių technologijų taikymas paveikė vadovavimo procesus ir kokie iššūkiai šiems procesams kyla vietos savivaldos organizacijose. Tam pagrįsti yra nagrinėjamos kasdienio valdymo praktikos Baltijos šalyse ir Vokietijoje, buvo atlikti teoriniai ir empiriniai žvalgomieji tyrimai. Mokslinės diskusijos metu pristatyti šių tyrimų pirmieji rezultatai.

evald 11

evald 11

„Pastaraisiais dešimtmečiais ypatingas dėmesys yra skiriamas informacinėms komunikacinėms technologijoms ir jų taikymui organizacijų valdymo procesuose. Europos Sąjungos ir nacionalinės e. demokratijos, e. valdžios iniciatyvos viešosiose organizacijose Baltijos šalyse sulaukia ne tik visuomenės dėmesio, bet ir finansinės paramos. Informacinėmis technologijomis pagrįstas ryšys (vidinė ir išorinė komunikacija) tapo neatskiriama vietos valdžios institucijų darbo dalimi. Pastebima, kad tai keičia supratimą apie savivaldybės kaip organizacijos valdymą, kontrolės, atsiskaitymo už darbo rezultatus, valstybės tarnautojų veiklos veiksmingumo vertinimo procesus. E. vadovavimas kaip teorinis konceptas vis dar pakankamai naujas Baltijos valstybėse ir Vokietijoje. Nors informacinių komunikacinių technologijų taikymas yra kasdienė praktika savivaldybėse (įskaitant ir vadovų veiklą), tačiau elektroninio vadovavimo kaip sisteminio proceso diegimui vietos savivaldoje vis dar kyla nemažai iššūkių. Dauguma jų yra susiję su pasirinktų taikyti IKT priemonių specifika, vadovavimo procesų daugiadimensiškumu ir šalių vietos savivaldos organizacijų skirtumų raiška. Tai yra žvalgomasis tyrimas, kadangi mūsų tikslas šiame etape yra parengti instrumentą, kuris leistų išmatuoti, kaip e. instrumentai veikia vadovavimą organizacijos viduje, t. y. savivaldybių administracijose“, – pažymėjo projekto vadovė dr. Rita Toleikienė.

evald 14

evald 14

„Šalių savivaldybėse yra skirtingos e. vadovavimo patirtys, naudojami skirtingi įrankiai, skirtingos platformos. Matome, kad keliamas klausimas dėl privačių informacinių platformų, tokių kaip Messenger, naudojimo viešajame sektoriuje. Vokietijoje vyrauja nuostata, kad turi būti naudojamasi tik originaliomis pačių organizacijų įdiegtomis e. sistemomis, nes tik tai užtikrina duomenų apsaugą.

Pastebėjome, tai, kad mūsų savivaldybių vadovai ir darbuotojai priima naudojimąsi e. įrankiais kaip duotybę ir būtinybę. Matome, kad tie vadovai, kurie labai pozityviai nusiteikę elektroninių priemonių naudojimo atžvilgiu, savo pavyzdžiu įkvepia padalinių vadovus ir mokosi vieni iš kitų, kaip galima efektyvinti laiką.

evald 13

evald 13

Projektas buvo pradėtas šių metų birželio mėnesį, jo pabaiga – 2019 m. lapkričio mėn. Tai yra pirminis etapas didesnės apimties tyrimams, kadangi jo pagrindinis tikslas – suburti ekspertų e. vadovavimo vietos savivaldose grupę ir parengti tyrimo instrumentą. Kitas etapas – empiriniai didelės apimties tyrimai“, – sako tyrėja dr. Vita Juknevičienė.

*Projektas remiamas Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro per Vokietijos akademinių mainų tarnybą (DAAD) Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio reikalų ministerijos lėšomis. Sutarties Nr. 2019/14 dėl Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro projekto finansavimo Nr.SU-27- (8.2). 

Hochschulkontor logo JPG

Zenonas Ripinskis
 Autoriaus nuotraukose: tarptautinės mokslinės diskusijos akimirkos
Grįžti