Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Antrojo aukšto galerijoje nuolat vyksta parodos

 

Nuo 2017 m. balandžio 6 d. veikia fotografijų paroda „Kaip lituanistai derino studijavimą ir studentavimą“. Kviečiame apsilankyti!

 

Kaip lituanistai derino studijavimą ir studentavimą

2013 metų laidos Lietuvių filologijos ir komunikacijos ir Lietuvių filologijos ir pedagogikos studijų programų studentai ketverius metus bandė išspręsti kone matematinę lygtį: kaip suderinti studijavimą ir studentavimą. Jie patyrė ir sunkaus studijavimo procesą, ir nemažai smagių studentavimo akimirkų.

Pastačiusios didžiausią knygų rietuvę Lietuvoje, spaudusios ranką ir apkabinusios karininką, į fakultetą svečiuosna pasikvietusios LR Seimo narį, LFK-13 merginos priėjo prie išvados, kad studijos gali būti visai smagus dalykas.

Su šia išvada sutinka ir grupės LF-13 studentų trijulė, kuri per ketverius studijų metus patyrė begalę įvairiausių nuotykių: etnokultūros praktikos metu Kryžių kalne filologams nepraslydo nepastebėtas nei vienas kryžius, turintis bent menkiausią įrašą, o renginio „Odė pavasario džiaugsmui 2015" metu lituanistų nupintas žolynų vainikas atskleidė meninius studentų sugebėjimus bei žavėjo aplinkinius!

LF-13 ir LFK-13 studentai kartu apsilankė Burbiškio dvare, Kleboniškių kaimo buities muziejuje, o kur dar prieš tai buvusių Užgavėnių šėlionės ir blynai...

2017 balandžio mėn. ŠU lituanistai

16833690 1307876192634448 1900047779 o

16833690 1307876192634448 1900047779 o

Diskusijų forumo „Agora“ atidarymas su kviestiniais svečiais dr. Nerijumi Brazausku ir LR Seimo nariu Arvydu Anušausku. 2017 m.

 

20170330 160747

20170330 160747

Italų kalbos paskaita kitaip su prof. dr. Genovaite Kačiuškiene. 2017 m.

 

deividas

deividas

Savanoriškiausias studentas. 2017 m.

13254320 1340027282679449 5176940143360677955 n

13254320 1340027282679449 5176940143360677955 n
 Knygų rietuvės rekordas pasiektas! 2016 m. 

 

13335213 855663047872903 363904937 n

13335213 855663047872903 363904937 n

Akcija „Apkabink šauktinį – padėkok už tarmybą“. 2016 m. 

 

Odė pavasario džiaugsmui

Odė pavasario džiaugsmui

„Odė pavasario džiaugsmui“. 2015 m

 

12322532 1035767873152263 3254605343546320589 o

12322532 1035767873152263 3254605343546320589 o

Smagu, kai įvertina pastangas. 2015 m.

 

Oo 7

Oo 7

Mes žydukai Lietuvos! ... 2015 m.

 

10396622 642480815841183 479054304 n

10396622 642480815841183 479054304 n

 Išvyka su doc. Irena Baliule. 2014 m.

1463079 482542955192654 1068342509 n

1463079 482542955192654 1068342509 n

LF-13 ir LFK-13 studentės pirmame kurse. 2013 m.

                                                                                                                                                                                        



Anksčiau veikusios parodos:

 

2006 m. lapkričio 30 d. buvo atidaryta Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros docentės Reginos Kvašytės fotografijų paroda „Metų laikai“.


2007 m. gegužės 17 d. buvo pristatyta Filosofijos katedros lektoriaus Jono Nekrašiaus fotografijų paroda „Pasaulio vaikai“.


2007 m. spalį veikė Šiaulių universiteto studentų ir dėstytojų fotografijų paroda „Kinija lietuvių akimis“.


2008 m. vasario 28 d. buvo atidaryta Romanų ir germanų filologijos katedros lektorės Reginos Bikulčienės paroda „Nepažįstamoji Prancūzija“.


2008 m. balandžio 10 d. buvo atidaryta Viliaus Džiavečkos paroda „Sveiki atvykę į Čagčaraną“.

miestas

miestas


2008 m. gegužės 15 d. buvo atidaryta Filosofijos katedros lektoriaus Jono Nekrašiaus fotografijų paroda „Akmens kelias: nuo Stounhendžo iki Uluru“.


2008 m. rugsėjo 26 d. buvo atidaryta  paroda „Lituanistų veidai vakar ir šiandien“, skirta lituanistikos 60-mečiui ŠU.

lituanistai

lituanistai

Lituanistika – išskirtinė humanitarikos atšaka, nes ji tiria mūsų gimtąją kalbą, ta kalba parašytą literatūrą, tautosakos ir etnokultūros lobyną. Tai gal ir patys lituanistai kitokie? Neretai pasakoma, kad lituanistika (jei lituanistas tikras) – tai ne profesija, o gyvenimo būdas. Kaip gyvena lituanistai, ką sako jų veidai?

Ši fotografijų paroda skirta Lietuvių filologijos Šiaulių universitete 60-mečiui. Tolimais 1948 m. Šiaulių mokytojų institute buvo įkurta Kalbos ir literatūrų katedra, nuo tada Šiauliuose ir pradėta mokyti lietuvių kalbos ir literatūros. Jonas Adomaitis (1903–1981) – pirmasis šios katedros vedėjas, žvelgia ir iš dviejų šios parodos fotografijų....

Paroda tarsi sudaryta iš trijų dalių. Pirmoji – nespalvota retro dalis. Tai nuotraukos iš būtojo laiko. Į mus prabyla jau išėjusių Anapilin veidai: minėtasis Jonas Adomaitis, kalbininkė Monika Kuosienė (1926–1978), literatūrologė Valerija Ramonaitė (1928–2007). Šalia ir dabartinių dėstytojų portretai iš prabėgusių laikų. Štai prof. Vytautas Sirtautas 1978 m. Rugsėjo 1-osios šventėje, šit ir nuostabi prof. Kazimiero Župerkos, talkininkaujančio kolūkyje, nuotrauka. O štai ir doc. Irena Klimašauskienė (dabar – Baliulė) 1997 metais moksleivių rašinių konkurse... Kone visų šių nuotraukų autorius – lituanistas ir fotografas Algirdas Musneskis.

Kitoje pusėje eksponuojamos dabarties nuotraukos – spalvotos, dar įspūdžiai neišblėsę. Tai dabartinės Literatūros istorijos ir teorijos katedros lituanistų veidai. Iš kelionių, darbo ir kasdienybės akimirkų... Susimąstę ir besišypsantys. Įvairūs – esame visokie. Keletas ir grupinių nuotraukų iš tradicinių katedros kelionių, nuotraukose šmėžuoja vienas kitas literatų kelionių svečias ar viešnia...

Iš Antrojo aukšto galerijos pakilkite į fakulteto IV aukštą, kur įsikūrusi Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedra. Čia iškabinti lituanisų kalbininkų portretai. Nuotaikų, situacijų ir veidų kaleidoskopas.

Lituanistų literatų ir kalbininkų nuotraukos surinktos iš Humanitarinio fakulteto, lituanistinių katedrų ir asmeninių kolekcijų.

Daug mūsų, lituanistų. Netilpome viename aukšte. Bet visi – kalbininkai ir literatai esame vienoje bendroje nuotraukoje (fotografas Z. Ripinskis) 2008 m. rugsėjo 1 d. prie Šiaulių universiteto Centrinių rūmų. Pasitinkame lituanistinį jubiliejų su Maironio žodžiais:

Į darbą, broliai, vyrs į vyrą,

Šarvuoti mokslu atkakliu!

Paimsme arklą, knygą, lyrą

Ir eisim Lietuvos keliu!

Džiuljeta Maskuliūnienė

lituanistai

lituanistai
 


2008 m. lapkričio 18 d. buvo eksponuota Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros docentės Reginos Kvašytės paroda „Latvijos mozaika“.


2009 m. vasario 17 d. buvo atidaryta paroda „ADRESANTAS - ADRESATUI“.

kvietimas

kvietimas


2009 m. gegužės 14 d. buvo atidaryta literatūrinių koliažų paroda „Lietuvos didieji žmonės skulptorių ir ŠU Humanitarinio fakulteto studentų akimis“.

pict0472

pict0472

jurate kastytis

jurate kastytis

Literatūriniai koliažai

Lietuvos vardo tūkstantmečiui Tadas Gutauskas šimto šviesuolių pavardes rašo ant didžiulės verpsto pavidalo skulptūros Vingio parke Vilniuje, o Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto pirmakursiai lituanistai

Benas Jankauskas,

Mantas Vasilkevičius,

Jolanta Grubliauskaitė,

Tautvilė Juodvalkytė

parengė literatūrinių koliažų parodą apie Lietuvos  iškiliųjų, reikšmingųjų, reprezentacinių asmenų įamžinimą (nuo karaliaus Mindaugo iki Vytauto Kernagio) Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje. Žinoma, paminklų šviesuoliams yra ir daugiau, ir toliau – kad ir monumentas Ignui Domeikai Santjago universitete Čilėje. Bet atranka yra atranka: ir sąmoninga, ir atsitiktinė,  priklausanti  nuo nuotraukų kokybės, paremta savu asmeniniu ir savo kartos ar stereotipiniu istorijos vaizdiniu. Komentarai, palydimieji žodžiai nebūtinai tikslūs, akademiški, jie sąmoningai laisvesni ir net provokatyvūs.

Tad koks tas mūsų paminklų personalijoms žemėlapis? Tikslus, objektyvus, šviečiantis, ugdantis? Ko jame trūksta – ne tik šioje parodoje, bet Lietuvoje? Ar įamžintųjų mūsų tėvynėje sąvadas atviras, tolerantiškas? O gal ganėtinai siauras ar net dogmatiškas, gal vienkryptis, labiau akcentuojantis humanitarinę kultūrą?

Ar dažnas mato tuos keturis kitataučius, pamintus po Vytauto Didžiojo kojomis Kaune? O jei mato – ką pagalvoja? Ar Mindaugas Vilniuje nėra toks  gražus, kad net popsiškai saldus?  Kiek jis turi bendro su Mindaugo Lietuvos drama?

Vėlgi – o ar turim pakankamai pagavių naratyvų apie mūsų įpaminklintus asmenis? Jų žodį, dvasinį judesį, poelgį ar jo aidą? Ir jei taip visuotinai entuziastingai priimtas paminklo Vytautui Kernagiui  ar Jurgai Ivanauskaitei projektas, ar jau pagalvota apie Sigitą Gedą – ir koks būtų to pagalvojimo rezonansas?

Tokių ir kitokių klausimų norėtųsi. Tuo labiau, kad esam suvėlavę i tradicinių monumentų laikmetį, pradėjome, galima sakyti, tik dvidešimtame amžiuje, mūsų paminklai buvo griauti, atstatyti, sprogdinti, vežti į rezervatus, dėl jų kryžiuoti ginčų kardai ir pūstos krūtinės.

Gal ir ne svarbiausias klausimas, bet vis tik – o kiek paminklai, skulptūros, biustai ir pan.   yra  estetiškai vertingi, originalūs, įtaigūs? Kitais žodžiais tariant – kodėl Prancūzija turi Ogiusto Rodeno „Kale miestelėnus“: ar kad gyveno ir kūrė toks genialus skulptorius, ar kad istorija apie Kale miestelėnų auką ir tvirtybę buvo tokia sukrečianti, ar kad  Naujaisiais laikais miesto bendruomenė kaip užsakovas buvo išmintinga ir pakankamai turtinga?

Projekto vadovė Danguolė Šakavičiūtė

 pict0473

pict0473


2009 m. spalio 16 d. buvo atidaryta fotografijų paroda „Rusistikai-60“.


2010 m. vasario 3 d. buvo atidaryta Mindaugo Laurinaičio paroda „Širdingi/linkėjimai“.

 sirdingi linkejimai

sirdingi linkejimai


2010 m. gegužės 13 d. buvo atidaryta fotokonkurso paroda „Turgaus žmonės ir prekės“.

Turgaus žmonės ir prekės

Visi esame ir pirkėjai. Perkame ne tik maksimose, dar tebeparkame ir turguose. Kelionėse, artimose (po Lietuvą ir Latviją) ir tolimose (Slovėnija, Prancūzija, Kinija, Amerika, Tunisas, Nepalas...) ,  dažnai fiksuojame turgaus gyvenimo spalvų ir formų įvairovę, įsimintinus prekeivių ir pirkėjų veidus. Kartais veidus turi (ar neturi) ir prekės: rūpintojėliai, lietuvaitės, gyvi padarai... Tik batai, sustatyti eilėmis, atrodo visi vienodi, serijiniai – jie dar nenudėvėti ir neturi biografijos, nėr ko ir lyginti su  garsiąja Van Gogo nutapyta senų batų pora...

Daugiaprasmiškai sakoma, kad perkama ir parduodama viskas. Ir iš tiesų – turgaus prekių įvairovė neišmatuojama neaprėpiama: antai kinai valtele į turgų gabena paklausią prekę – Pekino kopūstus, Paryžiaus bukinistai  Senos krantinėje siūlo knygas,  slovėnai turgavietėn  rieda išvaizdžiais vežimėliais, kupinais ryškiaspalvių gėlių...  Latvijos prekijai vilioja Baltijos auksu – gintaru,   kinai pirkėjus gundo perlų vėriniais, o Tunise akį traukia dykumos rožių žiedai... Turistus užburia pasaulio turgų perteklius ir apstumas. Tą apstumą nespėji fiksuoti, caksėti fotoaparatu, juk reikia dar ir šį bei tą nusipirkti, pasiderėti dėl kainos.   Lankomasi turguje  ne tik dėl suvenyrų ir lauktuvių. Turgus atspindi šalies kultūrą, papročius, tradicijas. Tai visada nesuvaidinta, iškalbinga, autentiška erdvė.

Rečiau fotografuojame  Lietuvos  turgus.    Juose perkame.  Bet kokių įdomių rakursų aptinkama, jei po juos pasidairoma.   Koks spalvingas ir mūsų lietuviškas turgus!  Prekiaujama sėklomis ir lašiniais, paršeliais ir triušiais, mediniais krokodilais ir tikromis žuvimis... Galima įsigyti ne tik minėtų trispalvių suvenyrinių lietuvaičių ir nuliūdusių rūpintojėlių, bet ir  saldžių skruzdėlynų bei aštrių krienų, velykinių margučių ir skardų velykų pyragui kepti...  Dailininko Gerardo Bagdonavičiaus užfiksuotas Šiaulių turgus (prof. V. Rimkaus kolekcija) atspindi miesto praeitį: dabar centrinėje turgavietėje nebepamatysi arklių ir vežimų... Mažos mergaitės tėvelių su pirkiniais laukia jau ne vežimuose, o automobiliuose.  Šiandien prekiaujama ir netradicinėse erdvėse. Antai neretai per miesto šventes centrinė  Šiaulių miesto Vilniaus gatvė tampa mugės vieta: net prie Povilo Višinskio paminklo pardavinėjami mediniai malūnai (tokios sodo dekoracijos), turgaus vieta kartais tampa ir Šiaulių Arena, – moderniausias miesto kultūrinis pastatas trumpam pavirsta blusų turgumi. Seni lagaminai ir knygos, visokie nesuprantamos paskirties gelžgalėliai laukia naujo šeimininko...  Ir padėvėtų drabužių humanos (mėšlynėliai, „ponių laimės“, skudurynai...) – populiarios ir, galima drąsiai  teigti,  mėgiamos visoje Lietuvoje.  Įspūdingame Vilniaus verbų turguje – graži senosios ir šiuolaikinės tautodailės  sampyna.    Lietuvos  turguje virte verda gyvenimas...

O žmonės? Jie perka ir parduoda. Žioplinėja, kalbasi, derasi, reklamuoja, apžiūrinėja prekes, kuičiasi po prekių stirtas,  rietuves ir dėžes, laukdami pirkėjo nuobodžiauja ir skaito laikraštį, linksmina mugės dalyvius... O dar kiti – fotografuoja, įamžina,  pateikia savo įspūdį ar požiūrį... Šioje parodoje – 14 autorių (moksleivių, studentų, dėstytojų...) fotodarbai, tarp jų – ir istorinės Gerardo Bagdonavičiaus   nuotraukos.

Džiuljeta Maskuliūnienė

***

Konferencijos „Turgus kultūroje“ fotokonkurso „Mano turgus“ nugalėtojai

img 3029

img 3029

I vieta –  „Be pavadinimo“  Autorė  Vytautė Biliūtė, Kelmės „Aukuro“ vidurinės mokyklos moksleivių fotostudija.

arena lietuvaites

arena lietuvaites

II vieta –  „Lietuvaitės“   Autorė Ieva Bilbokaitė, Tarpkultūrinio ugdymo ir tarpininkavimo  studijų programos  I kurso magistrantė.

baltumuge2002iii

baltumuge2002iii

III vieta – „Kaip pinama iš šiaudų, arba Turgaus pamokos“   Autorė Regina Kvašytė, Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros docentė.

Sveikiname nugalėtojas, dėkojame visiems konkurso dalyviams!

2010 gegužės 13 d.


2010 m. lapkričio 30 d. buvo atidaryta kunigo Vidmanto Šimkūno SJ paroda „Žvilgsniai".

paroda zvilgsniai

paroda zvilgsniai

Apie parodą

lapai

lapai

seimyna

seimyna

zibintai

zibintai


Nuo 2011 m. sausio 28 d. veikė paroda „Ex. libris. Jonui Jablonskiui – 150".


2011 m. vasario 23 d. buvo atidaryta Ričardo Dailidės fotografijų paroda „Prancūzijos vaizdai".


2011 m. gegužės 12 d. buvo atidaryta Birutės Musneckienės fotografijų paroda „Medžiai“.


2011 m. rugsėjo 22 d. buvo atidaryta fotografijų paroda „Baltų saulė“.


2011 m. spalio 27 d. buvo atidaryta kaligrafijos darbų paroda „Rašom abėcėlę“.


2011 m. gruodžio 1 d. atidaryta studentų fotografijų paroda „Aš ir mano universitetas“ („Mano studijos").


2012 m. sausio 27 d. buvo atidaryta  Jono Nekrašiaus fotografijų paroda „Prancūzijos keliais: žmonės ir vaizdai“.


2012 m. kovo 21 d. 13 val. buvo atidaryta Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros docentės Rūtos Kazlauskaitės atvirukų kolekcijos paroda „Iš žemės į žmogų: saulėgrąžos atvirukuose ir poezijoje".

paroda saulegrazos motyvas

paroda saulegrazos motyvas


2013 m. gegužės 16 d. buvo atidaryta grafikės Vaivos Kovieraitės darbų paroda „Ar kvapas neturi formos?“

 vaiva kovierait i

vaiva kovierait i

Mano plaučiai šniokščia kaip medžiai Šiauriniame vėjyje.

 vaiva kovierait ii

vaiva kovierait ii

Pilna garsų, kuriais dangstau savo drovumą ir tavo pasitikėjimą.

 vaiva kovierait iii

vaiva kovierait iii

Ūkis skendėjo rusiško dyzelino ir šermukšnių kvape.

vaiva kovierait iv

vaiva kovierait iv

Pažvelgęs anapus pamatai vienkartinio pasaulio atvaizdą.

vaiva kovierait ix

vaiva kovierait ix

Jeigu gyventum pastate, pilname žmogaus vilties ir juodojo humoro.

vaiva kovierait v

vaiva kovierait v

Į sceną veržėsi ruduo ir beveidė moteris.

 vaiva kovierait x

vaiva kovierait x


Neseniai Šiaulių universiteto Humanitarinis fakultetas įsikėlė į atnaujintas šviesias  patalpas. Dėl kapitalinio remonto kurį laiką fakultete nebebuvo eksponuojamos parodos, kurių daugelis jau pasigenda... Iki šiol nuo 2006 metų, fakulteto 50-mečio,  yra įvykusios net 23 parodos: meninės ir dokumentinės fotografijos, filokartijos, literatūrinių koliažų ir kitokios.  Buvo eksponuojama  ir Vieno paveikslo paroda. Tad su džiaugsmu pranešame, kad 2014 metais Humanitarinio fakulteto Antrojo aukšto galerija vėl kviečia susiburti jaukioje erdvėje! Pirmoji kregždė po pertraukos – klaipėdiečio fotomenininko Virgilijaus Jankausko paroda „Dingęs kraštas“. Visus nuoširdžiai kviečiame į senos galerijos naują parodą!

2014-01-21 d. buvo atidaryta klaipėdiečio fotomenininko Virgilijaus Jankausko paroda „Dingęs kraštas“.

kvietimas su dinges krastas

kvietimas su dinges krastas


2014-03-27 d. buvo atidaryta Nijolios Kasperavičienės kolekcijos paroda „Ramunynas“.

 ramunynas

ramunynas

Apie parodą


2014-05-15 d. buvo atidaryta fotomenininko Virgilijaus Jankausko paroda „Do-ne-lai-tis“.


2014-06-17 d. buvo atidaryta Jono Ivanausko fotografijų paroda „Akimirkos Kristijono Donelaičio žemėje“.

 j ivanausko paroda

j ivanausko paroda

Apie parodą


2014-10-08 d. veikė Valerijos Jakienės, Angelės Steponavičienės darbų paroda „Augalai tautodailėj“.

 tautodailes paroda jakiene

tautodailes paroda jakiene


2015-02-18 d. buvo atidarytas Ramunės Orlickaitės fotografijų ciklas „Tarp...“.

 2015 02 18 paroda

2015 02 18 paroda

Apie parodą


2015-03-17 d. atidaryta Vilmanto Ladygos fotografijos paroda „Svečiuose pas tautodailininkus“.

 paroda

paroda


2015-04-09 d. atidaryta Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos parengta ekspozicija „Gyvas darbe ir žodyje“.


2015-05-14 d. atidaryta J. E. Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio fotografijų paroda „Šventųjų relikvijos Lietuvoje“.


2015-10-08 d. atidaryta Juozo Šalkausko fotografijų paroda „Mūzos pavilioti. Poezijos pavasariai“ (skelbimas).


2015-11-19 d. atidaryta ŠU vizualinių komunikacijų meno III kurso studentų Vilmos Laužikienės ir Jono Tumulio fotografijų paroda.

2015 11 19 paroda

2015 11 19 paroda


2015 m. gruodžio 21 d. 13 val. atidaroma atvirukų paroda „Kalėdiniai ir naujametiniai sveikinimai Humanitariniam fakultetui 2005–2016 m.“. Skelbimas

 Atvirukų parodai


2016 m. sausio 27 d. 15 val. buvo atidaryta Dariaus Taugino paroda „Du kartai Amerikoje“.

Plakatas Dariui

Plakatas Dariui


2016 m. kovo 16 d. 16.30 val. buvo atidaryta studentės Reginos Mačiulytės knygos skirtukų paroda.

 

FB IMG 1458212107969

FB IMG 1458212107969

Aš esu Regina Mačiulytė. Gimiau ir užaugau Šiauliuose. Šiuo metu studijuoju magistrantūros studijas Šiaulių universitete. Mano studijos susijusios su gamta. Suprantu, gali atrodyti keista, kad mergina, studijuojanti gamtos mokslus, kolekcionuoja būtent knygų skirtukus.

Viskas prasidėjo nuo to, kad mamos kolegė sugalvojo pati daryti skirtukus iš karpinių ir juos dovanoti įvairiomis progomis. Taip pas mane jų prisikaupė kelios dešimtys ir nutariau, kad galiu juos rinkti, o vėliau paprastas skirtukų rinkimas išaugo į kolekcionavimą. Pirmąjį skirtuką gavau 2004 metais, tačiau kolekcionuoti rimčiau pradėjau visai nesenai – prieš porą metų. Kolekciją labiausiai padeda pildyti tėtis, tačiau tiek giminės, tiek draugai ir pažįstami taip pat padeda rinkti skirtukus. Knygų skirtukais keičiuosi ir su užsienio šalių ir lietuvių kolekcininkais. Per kelerius metus bendromis pastangomis kolekcijoje atsirado per 1000 skirtukų iš 42 šalių. Jų skaičius beveik kiekvieną dieną auga, nes skirtukų rinkimas tapo neatsiejama mano kasdieninės veiklos dalis.

Kolekcijoje yra įvairiausių skirtukų – popierinių, metalinių, su magnetu, austų ir daug kitokių, tačiau visi gaunami skirtukai yra savaip mieli, nei vieno neišskirčiau kaip pačio mylimiausio.

                                                                                               Parodos autorė

***

129 Tekstu skaitymai page 001

129 Tekstu skaitymai page 001

 


2016 m. gegužės 12 d. 13 val. interdisciplininės mokslinės konferencijos „Liga ir negalė kultūroje“ metu buvo atidaryta Ričardo Dailidės fotografijų paroda „Hipokrato keliu". 

 

resize

resize
Ričardo Dailidės fotografijų ciklas „Hipokrato keliu“

 Fotomenininkui Ričardui Dailidei teko dirbti estrados dainininku, žurnalistu, dantų techniku, tačiau daugiausia nuopelnų jis sukaupė, pasirinkęs fotografiją.

Baigęs mokyklą R. Dailidė įstojo į Kauno upeivių technikos mokyklą, kurią baigęs pagal paskyrimą dirbo Sankt Peterburge. Čia gyvendamas 1961 metais baigė Leningrado 1-ąją medicinos mokyklą, lankė Leningrado muzikos mokyklą. Grįžęs į Šiaulius 1963–1968 m. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbo dantų techniku. 1968–1969 metais dainavo Lietuvos valstybinės filharmonijos ansamblyje „Vilniaus aidai“. 1970–1999 metais dirbo Šiaulių dantų protezavimo poliklinikoje dantų techniku.

Fotografuoti Ričardas Dailidė pradėjo dar mokykloje, o nuo 1973 metų yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Nuo 2009 metų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos Valdybos narys. R Dailidė yra surengęs autorines fotografijų parodas Lietuvoje, Rusijoje, Kuboje, Lenkijoje, JAV. Dalyvavo parodose JAV, Didžiojoje Britanijoje, Brazilijoje, Vokietijoje, Estijoje, Čekijoje, Bulgarijoje, Rusijoje. Parodose ir konkursuose pelnė per 30 apdovanojimų. R. Dailidės darbai drauge su Lietuvos kolekcija dalyvavo vienoje reikšmingiausių vaizduojamojo meno parodų – 54-ojoje pasaulinėje Venecijos bienalėje (D. Mikšio projekte „Už baltos užuolaidos“). R. Dailidė – antras Lietuvos fotografas, kurio darbų kolekciją įsigijo vienas žymiausių pasaulio muziejų – Maskvos A. Puškino vaizduojamojo meno muziejus.

„Paroda gimė iš mano susižavėjimo tuo, kad ligoninėje erdves puošia ir fotografijos, kurių daugiausia koridoriuose“, – sakė fotografas R. Dailidė ir prisiminė bendravimą su anuometiniu ligoninės vadovu Zigmu Vaišvila, kuris davė leidimą fotografuoti gydytojus operacijos metu. „Buvo neįprasta ir sunku, neįpratusiam būti operacinėje“, – prisiminė R. Dailidė. Chirurgai buvo fotografuojami ir prieš operaciją, ir operacijos metu, ir po operacijos. „Matyti, kad prieš operaciją gygdytojas Gadeikis – susikaupęs, o po operacijos Bizevičius – linksmesnis. Mano siekis – užfiksuoti ne tik faktą, bet ir psichikos būseną“, – pasakoja autorius.

Parengta pagal Zitą Katkienę (2015)

***

Gydytojas Albinas Petrokas 1995 m
Gydytojas Albinas Petrokas 1995 m
  Gydytojas Albinas Petrokas 1995 m. 
Šiaulių legenda chirurgas zigmas Vaišvila 1977 m
Šiaulių legenda chirurgas zigmas Vaišvila 1977 m
 Šiaulių legenda chirurgas Zigmas Vaišvila 1977 m.
Prieš operaciją 1974 m. chirurgas B. Gadeikis
Prieš operaciją 1974 m. chirurgas B. Gadeikis
 
 Prieš operaciją. Chirurgas B. Gadeikis 1974 m.
Gydytojas Povilas Venckus 1994 m
Gydytojas Povilas Venckus 1994 m
 Gydytojas Povilas Venckus 1994 m.

Po operacijos chirurgas Romas Bizevičius 1974 m

Po operacijos chirurgas Romas Bizevičius 1974 m
Po operacijos. Chirurgas Romas Bizevičius 1974 m.

Neurochirurgas Albertas Griganavičius 1995 m

Neurochirurgas Albertas Griganavičius 1995 m
Neurochirurgas Albertas Griganavičius 1995 m.

 


2016 m. rugsėjo 27 d. 17 val. buvo atidaryta docentės Reginos Kvašytės fotografijų paroda „Pasaulis po kojomis". 

 

Pasaulis po kojomis

DSC06239

DSC06239
Nuotraukų paroda skirta Pasaulinei turizmo dienai, nes vienas iš mano pomėgių – kelionės. Keliaudama mėgstu ne tik stebėti aplinką, bet ir fotografuoti. Žvalgausi į pastatus, gamtos objektus, jų detales. Susikaupė šiokia tokia kolekcija vaizdų, fiksuojančių tai, kas mums po kojomis.

Vaizdingas posakis pasaulis po kojomis gali reikšti, kad viską galima įveikti, daug pasiekti, atsiveria įvairių galimybių. Tačiau šis junginys gali būti pavartotas ir tada, kai pažvelgiame sau po kojomis (tiesiogine prasme), t. y. žiūrime, kur koją dedame – į grindinį. Ten taip pat gali atsiverti dėmesio verti klodai.

Pirmą kartą taip nutiko 2002 metais. Tąkart su kolegomis buvome išvykę į Rygą dalyvauti kalbininkų konferencijoje. Vakare išėjome pasivaikščioti po senamiestį ir prie pat Duomo aikštės priešais Saeimos pastatą pamatėme grindinyje Rygos 800 metų jubiliejui skirtą požeminių komunikacijų (vandentiekio ar kanalizacijos) dangtį. Jį nufotografavau. Tai buvo pirmoji nuotrauka šioje mano kolekcijoje (ji – parodos skelbime). Nuo to laiko visur, kur būnu, užsienyje ar Lietuvoje, stengiuosi pasižiūrėti po kojomis, ar nepamatysiu kokių įdomių vaizdų. O tokių tikrai yra. Kai kurie jų vos ne kaip meno kūriniai – dažnai su miestų herbais ar bent jau jų detalėmis. Tad kiekvieną tokį objektą galima skaityti kaip tam tikrą tekstą – tiek grafinį, tiek kalbinį. Tai galimybė, pavyzdžiui, išmokti vietovardžius (miestų pavadinimus) įvairiomis užsienio kalbomis. Būna proginių dangčių, ant kurių gali būti daugiau teksto, tam tikros datos ir pan. Galima pastebėti ir piešinių, raštų įvairovę. Visa tai traukia akį.

Į parodą sudėta dalis nuotraukų kolekcijos – iš 15 pasaulio šalių (Austrijos, Belgijos, Estijos, Ispanijos, Kanados, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Slovakijos, Slovėnijos, Švedijos, Vokietijos) 26 miestų, kuriuose esu buvusi. Labiausiai išsiskiria Vokietija: kiekviename jos mieste, kuriame teko būti, galima po kojomis pamatyti tikrų paveikslų. Apkeliavau ir daugiau šalių, miestų, tačiau ne visur pavyko pastebėti tokių objektų, o kartais tiesiog nebuvo galimybių juos nufotografuoti.

Parodoje rodomas tik vienas iš kelių Šiauliuose rastų vandentiekio dangčių, nors tokių esama daugelyje Lietuvos miestų – bent jau su miestų pavadinimais. Taip noriu paskatinti kiekvieną žiūrėti po kojomis ir atrasti savo pasaulį... Tiek Šiauliuose, tiek kitur Lietuvoje, tiek užsienyje.

Regina Kvašytė

***

 Liuneburgas 2007 2

Liuneburgas 2007 2

Liunerburgas. 2007 m.

 

Torontas 2008

Torontas 2008

Torontas. 2008 m.

 

Krokuva 2004

Krokuva 2004

Krokuva. 2004 m.

 

Hildesheimas 2015 1

Hildesheimas 2015 1

 Hildesheimas. 2015 m.

 

Stokholmas 2002

Stokholmas 2002

 Stokholmas. 2002 m.

 

***

 Pasaulis po kojomis4 page 001

Pasaulis po kojomis4 page 001

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


2017 m. gruodžio 13 d. 14 val. buvo atidaryta Lietuvių kalbotyros, literatūros ir komunikacijos katedros fotografijų paroda „Lituanistai tarp žiedų".

 

Lituanistai fotografuojasi tarp žiedų

                                                                       Augalai yra raidės, kuriomis rašo mūsų Kūrėjas!
                                                                                                                      Vladimiras Megre

     Advento rimtį gali puošti ne tik adventinio vainiko ar eglutės žiburiai, bet ir gėlių žiedai. Šiuo metu sužydi Kalėdų žvaigždė (puansetija), žiedeliais apsipila kalėdinis kaktusas... Gražu, nes traukia akį, džiugina širdį. Dabar, kai už lango gruodis, malonu prisiminti vasaros žiedų gausą, jų spalvų fejeriją, kvapų debesis. Galima sakyti, kad gėlių laikrodis matuoja metų laiką. Sykį tokį aptikome Ventspilyje – sukomponuotą iš įvairiaspalvių gėlių.

     Lituanistai mėgsta keliauti. Kalbininkų ir literatų katedrų birželio kelionės – ilgametė tradicija. Galima pajuokauti, kad keitėsi katedrų pavadinimai, bet ši tradicija – ne. Aplankyti visi Lietuvos etnografiniai regionai. Savaime susiklostė fotografavimosi tarp žiedų „ritualas“. Važiuodami pro langus dairomės ieškodami žydinčio lauko ir radę būtinai turime sustoti. Keliaudami po miestus irgi pastebime išpuoselėtus parkų, aikščių gėlynus, kuriuose taip ir maga nusipaveiksluoti. O ir studentai lituanistai, daug metų dalyvaudami puikiame ŠU botanikos sodo renginyje „Odė pavasario džiaugsmui“, čia surengia nuotaikingą fotosesiją. Juk taip traukia žydinčio augalo grožis, norisi įsikniaubti į žiedų jūrą ir šypsotis šypsotis šypsotis... Juk dažniausiai fotografijose su gėlėmis šypsomės (ir ne tik jubiliejų ar kitų švenčių proga). Romantiškai nusiteikę įsisegame aguoną ar rugiagėlę į plaukus, į atlapą. Pagauti įkvėpimo nusipiname pienių vainiką. Gėles dovanojame, jomis puošiamės ir puošiame savo aplinką, praskaidriname dienas. Jomis dabiname ir kasdienę aplinką – mėgstame gėlių pasimerkti katedroje, namie.

     Šios parodos nuotraukų gėlynas labai įvairus, jame žydi ir kukli rugiagėlė, ir egzotiškoji orchidėja. O kai kurių ŠU botanikos sodo įmantrių augalų ar žydinčių Lietuvos pievų, miškų žolynėlių nė pavadinimų nežinome... Įvairiausios gėlės pastebėtos lituanistų fotoobjektyvų. Antai literatai sutūpę Dionizo Poškos Bijotų sodyboje tarp baltųjų dobilėlių, o štai skęstame pakelės degančių aguonų lauke. Čia studentės visos kaip viena įsisegusios alyvų puokštelę deklamuoja Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus eiles Medžiokalnyje, o štai čia – dėstytojos literatės braidome po apleistą sodą Marcės Katiliūtės gimtojoje sodyboje Ivoškiuose ir netikėtai aptinkame kultūrinių violetinių rugiagėlių (?) sąvašyną... Poetiškai nusiteikusiems žydi ir pupos, ir eglės. O kartą Latvijoje fotografavomės neužmatomai dideliame baltai žydinčių bulvių lauke. Juk ir Sigitui Gedai bulvės gražiai žydi... Netgi turime azarto rasti tokių žydinčių augalų lauką, prie kokio dar nesame fotografavęsi.

   Viena pačių gražiausių nuotraukų – mes Karklės ramunyne. Ramunės, dangaus mėlis ir debesys, atpūsti nuo jūros. Rodos, junti vėją, tąkart pūtusį, saulę, tądien švietusią. Tai juk ne tik nuotraukos, tai mūsų bėgančio gyvenimo akimirkos, kurioms nelemta pasikartoti.

Džiuljeta Maskuliūnienė

***

 ramunes

ramunes

 Tarp Karklės ramunių ir debesų... 2005 m.

DSC 0041

DSC 0041

 Lanko literatai baltųjų dobilėlių žiedą... Dionizo Poškos sodyboje Bijotuose. 2008 m.

DSC 0010

DSC 0010

 Antro kurso būsimieji lietuvių kalbos mokytojai ŠU botanikos sode. „Odė pavasario džiaugsmui". 2016 m.

90

90

 Vyrų pokalbis tarp gėlių. Prof. Kazimieras Župerka ir doc. Juozas Pabrėža. 2007 m.

 DSC 1174

DSC 1174

Prof. Bronius Maskuliūnas ir Jonas Nekrašius skaito Maironio eiles Šveicarijoje, prie Keturių kantonų ežero. 2008 m.

Barauskaite2

Barauskaite2

 Portretas su aguonomis. Kalbininkė doc. Janina Barauskaitė. 2008 m. 

P5167543

P5167543

 Antrakursės lituanistės ŠU botanikos sodo alpinariume „Odė pavasario džiaugsmui". 2014 m.

***

paroda

paroda