Įgyvendinami mokslo projektai ir tyrimai

Valstybės skolos poveikio ekonomikos augimui heterogeniškumo tyrimas (PUBDEB) (Nr. S-MIP-19-65)

Šiaulių universiteto Regionų plėtros institute įgyvendinamas LMT mokslininkų grupių mokslo projektas „Valstybės skolos poveikio ekonomikos augimui heterogeniškumo tyrimas“ (PUBDEB) (Nr. S-MIP-19-65).
Programa / fondas – Lietuvos mokslo taryba (LMT)
Projekto trukmė: 2019-07 – 2022-06
Projekto aprašymas. Tikslas - teoriškai pagrįsti valstybės skolos poveikio ekonomikos augimui heterogeniškumą lemiančius veiksnius ir atlikus šių veiksnių bei jų sąveikų su valstybės skola tyrimą, identifikuoti sąlygas, kada valstybės skola skatina (stabdo) ekonomikos augimą. Uždaviniai: (i) remiantis fiskalinio multiplikatoriaus mechanizmu, teoriškai pagrįsti veiksnius, galinčius sąlygoti valstybės skolos poveikio ekonomikos augimui heterogeniškumą, ir konceptualiai pagrįsti šiuos veiksnius įvertinančius rodiklius.; (ii) parengti valstybės skolos heterogeniško poveikio ekonomikos augimui tyrimo metodiką; (iii) įvertinti valstybės skolos poveikį ekonomikos augimui, atsižvelgiant į poveikio heterogeniškumą lemiančius veiksnius; (iv) apskaičiuoti rodiklių (kurie atspindi heterogenišką valstybės skolos poveikį ekonomikos augimui lemiančius veiksnius) reikšmių intervalus, kuriuose valstybės skola skatina (stabdo) ekonomikos augimą ir pateikti praktines rekomendacijas fiskalinės politikos rengėjams.
Mokslo projekto vykdytojų komanda: projekto vadovė prof. dr. Diana Cibulskienė, projekto vykdytojai: doc. dr. Mindaugas Butkus, doc. dr. Lina Garšvienė ir doc. dr. Janina Šeputienė.
Konsultantai-ekspertai: prof. dr. Carol Ebdon (Nebraskos universitetas Omahoje, JAV) ir prof. dr. Renata Macaitienė (Šiaulių universitetas).

EUMETNET „Automatinio žiedadulkių atpažinimo tinklas (angl. „Automatic Pollen Detection Network“) (AutoPollen)“.

Įgyvendinimo trukmė: 2018-2022 m.
Projekto tikslas – apibrėžti pagrindinius automatinio žiedadulkių monitoringo standartus ir parodyti Europos tinklo įgyvendinamumą, integruojant vykstančius projektus. Pirmiausia bus nustatyti pagrindiniai principai ir apibrėžiami pagrindiniai automatinio žiedadulkių monitoringo standartai. Bus parodytos standartizacijos galimybės ir veiklos pratęsimas Pasaulio meteorologijos organizacijoje. Projektas taip pat pateiks informaciją ir rekomendacijas dalyviams, norintiems pradėti automatinį žiedadulkių monitoringą. Esant sėkmei ir susidomėjimui, antrojo etapo metu galėtų būti kuriamas Europos automatinio žiedadulkių aptikimo tinklas. Daugiau apie projektą https://www.eumetnet.eu/activities/miscellaneous/current-activities-mi/autopollen/

Math application in the context of socio-economic environment (NPHE-2020/10188)

Programa / fondas – NordPlus Higher Education 2020 (Baltic Network in Agrometrics).
Projekto trukmė: 2020-05-15 – 2021-10-01.
Projekto ID: NPHE-2020/10188
Koordinuojanti institucija – Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitetas.
Partneriai: Šiaulių universitetas, Rygos technikos universitetas, Estijos gyvybės mokslų universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas.
Projekto tikslai: keistis dėstytojų iš Latvijos, Lietuvos ir Estijos patirtimi, orientuojantis į dėstytojų kompetencijų, nukreiptų į matematinių žinių perteikimo aukšosiose mokyklose socialinės ir ekonominės aplinkos kontekste aspektus, tobulinimą bei gilinimą; inicijuoti matematinių dalykų turinio aukštosiose mokyklose atnaujinimą bei parengti nuotolinius kursus inžinerinių specialybių studentams, siekiant ne tik matematinių žinių ir įgūdžių gilinimo, bet ir kompetencijomis grįsto universitetų studentų požiūrio formavimo bei tvaraus vystymosi grįstų sprendimų darniai veikti visais aspektais (socialiniu, ekonominiu ir aplinkosaugos aspektais) priėmimų ugdymo.
Projekto koordinatorius Šiaulių universitete: Renata Macaitienė.
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Virginija Garbaliauskienė, Karolina Kanišauskienė, Vaidotas Kanišauskas, Neringa Klovienė, Renata Macaitienė.

COST veikloje CA18226 „Nauji patogenų ir aeroalergenų aptikimo metodai (angl. “New approaches in detection of pathogens and aeroallergens“) (ADOPT)”.

Aplinkos tyrimų grupės nariai dalyvauja Valdymo komitete
Veiklos trukmė: 2019-2023 m.
Ši veikla sukurs tarpdisciplininį ekspertų, šiuo metu dalyvaujančių bioaerozolių aptikime, tinklą. Pagrindinis veiklos tikslas nukreiptas į kliūčių, kurios riboja naujų metodų (pvz., automatinis realaus laiko dalelių matavimas) įsitvirtinimą nustatant bioaerozolius, pašalinimą. Didžiausias dėmesys yra skiriamas oru plintančių žiedadulkių ir sporų identifikavimo problematikai.

Joint and interdisciplinary long life learning training for professionals working with neuro sensorimotor disorders, INTERPROF, LLI-352.

Projekto trukmė: 2018.06.01-2020.05.30.
Projekto partneriai: Šiaulių universitetas (Lietuva), Liepojos universitetas (Latvija).
Projekto aprašymas: Pagrindinis šio projekto tikslas - apjungiant Šiaulių ir Liepojos universitetų patirtis, sukurti, užregistruoti ir pradėti vykdyti mokslo ir praktikos naujovėmis grįstą mokymosi visą gyvenimą programą specialistams, kurių praplėstos reabilitacijos proceso kompetencijos atitiktų darbo rinkos poreikius. Taip pat bus siekiama didinti Lietuvos – Latvijos paribio regione gyvenančių asmenų įsitraukimą į darbo rinkos santykius, dirbant su neurosensorinius sutrikimus turinčiais asmenimis, per inovatyvias ir tarpdisciplininias mokymosi visą gyvenimą strategijas, paremtas mokslo ir praktikos vienove. Projekto metu specialistams, turintiems aukštąjį išsilavinimą, bus sukurtos neformalios, tarpdisciplininio mokymo programos, patremtos naujomis neuro-sensorikos, judesio mokslų ir praktikos žiniomis. Planuojama, kad 80 specialistų iš Šiaulių ir Kuržemės regionų dalyvaus jungtinėse alternatyvios kineziterapijos, logoterapijos, Montessori, ergoterapijos, gyvūnų (šunų, žirgų bei delfinų) ir muzikos terapijos mokymų programose parengtose remiantis mokslo ir praktikos pasiekimais. Pagrindinis projekto rezultatas yra apmokyti dirbti komandoje skirtingų sričių specialistus, gebančius derinti skirtingas reabilitacijos metodikas, atsižvelgiant į individualius paciento poreikius, galimybes ir pažeidimo pobūdį. Pagrindinė šio projekto naujovė yra tai, kad kartu mokysis skirtingų sričių specialistai, jie bus supažindinti su naujomis ir efektyviomis reabilitacijos priemonėmis ir metodikomis, bei bus išmokyti dirbti su įranga, padėsiančia taikyti reabilitacijos metodikas kiekvienam pacientui individualiai.
Mokslo projekto vykdytojų komandą sudaro: Lietuvos projekto vadovė dr. Vaida Aleknavičiūtė-Ablosnkė, komandos nariai: prof. dr. Daiva Mockevičienė, prof. Dr. Diana Strakšienė, doc. dr. Brigita Kreivinienė, dr, Margarita Jurevičienė, dr. Vaida Berneckė, dokt. Agnė Savenkovienė, Jurgita Rutkienė, Justina Kravčenkaitė. Latvijos projekto vadovė Inga Vasermane, komandos nariai: Doc. Mg. Mirdza Paipare, Mg. Gundega Tomele, Liene Gūtmane-Balode, Līga Priedena, Agnese Krētaine, Olga Blauzde, Ingars Gudermanis.

TĘSK (projekto nr. 09.2.1-ESFA-V-727-01-0001)

Projekto trukmė –2018 m. kovo 12 d. – 2022 m. kovo 12 d.
Projekto vertė – 5 771 694,30 Eur
Trumpas projekto apibūdinimas. Projektas „Tęsk“ finansuojamas iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.2.1-ESFA-V-727 priemonės „Mokytojų ir kitų švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“. Projekto tikslas – pagerinti mokinių ugdymo pasiekimus, skatinant veiksmingus pokyčius švietimo įstaigų veikloje. Prie pokyčių įgyvendinimo bus prisidedama dviem kryptimis: a) diegiant inovacijas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo srityje ir b) pasirengimo dirbti pedagogo darbą srityje. Projekto metu bus siekiama kokybinio poveikio šioms tikslinėms grupėms: studijas baigusiems ir pradedantiems dirbti pedagogams; siekiantiems persikvalifikuoti ar įgyti papildomą kvalifikaciją pedagogams; norintiems tapti pedagogais asmenims iš kitų sektorių, kurie jau turi aukštąjį išsilavinimą.
Identifikuotiems iššūkiams ir problemoms spręsti bus taikomos naujos priemonės:
1. Sprendžiant jaunų mokytojų trūkumo mokyklose bei privalomos praktikos mokykloje kokybės ir aprėpties problemą, bus išbandoma pradedančiųjų mokytojų pedagoginė stažuotė. Projekto metu bus sukurtas stažuotės įgyvendinimo modelis ir jai įgyvendinti reikalingi instrumentai. Stažuotes įgyvendins projekto partneriai – aukštosios mokyklos. Numatomas sprendžiamos problemos rezultatas yra sisteminio pobūdžio – stažuočių įgyvendinimo modelis projektui pasibaigus bus įdiegtas visoje šalyje, o aukštosios mokyklos turės sustiprėjusius gebėjimus vykdyti pradedančiųjų mokytojų stažuotes bei užtikrins veiklos tęstinumą.
2. Sprendžiant pedagogų trūkumo ir nepakankamo suaugusiųjų švietimo programose dalyvaujančių asmenų kiekio problemą, bus sudarytos sąlygos įgyti pedagogo kvalifikaciją asmenims iš kitų sektorių, turintiems aukštąjį išsilavinimą ir pageidaujantiems dirbti švietimo įstaigose. Pedagogo kvalifikaciją suteiks projekto partneriai. Numatomas sprendžiamos problemos rezultatas yra įveiklinantis sistemą – bus praplėstas pedagogo kvalifikacijos įgijimo būdų ratas, gerinamas pedagogo profesijos įvaizdis.
3. Sprendžiant mokinių prastų mokymosi rezultatų problemą, bus sudarytos sąlygos dirbantiems pedagogams įgyti papildomą (kitą ar gretutinį) dalykinį (ugdymo srities) pasirengimą (kompetencijas). Bus taikomos pedagoginių studijų ir tęstinių kvalifikacijos tobulinimo programų priemonės. Priemones įgyvendins projekto partneriai – aukštosios mokyklos – kartu su pareiškėju – Ugdymo plėtotės centru. Numatomas sprendžiamos problemos rezultatas yra investicinis – padidės mokytojų, gebančių prisitaikyti prie besikeičiančio ugdymo turinio, skaičius bei bus sudarytos prielaidos pasididinti pedagogų darbo krūvį kai kuriose savivaldybėse ir (ar) mokyklose.
Projekto „Tęsk“ metu bus atliekamos papildomos, inovacijų diegimą paremiančios veiklos:
• bus vykdomi pedagogų rengimo kaitos tyrimai: numatomų struktūrinių pokyčių poveikio pedagogų rengimui vertinimo tyrimas; struktūrinių pokyčių pedagogų rengimo srityje įgyvendinimo stebėsenos tyrimas; švietimo pagalbos, teikiamos mokykloms ir pedagogams, efektyvumo tyrimas. Šių tyrimų rezultatai prisidės prie pedagogų rengimo sistemos pertvarkos – pateiks pagrindimą sprendimams dėl pedagoginių studijų programų struktūros ir turinio, kokybės stebėsenos ir profesinio tobulėjimo sąlygų dirbančiam pedagogui gerinimo;
• bus parengti ir išbandyti nauji pedagogų kompetencijų vertinimo, jų pripažinimo ir taikymo profesinėje veikloje instrumentai. Ši priemonė būtina, norint sėkmingai įdiegti pedagogų veiklos vertinimo sistemą, padėsiančią vertinti pedagogų darbo kokybę ir sėkmingai diegti etatinį darbo apmokėjimo modelį, skatinti pedagogų profesinį tobulėjimą, pereinant nuo kvalifikacinių kategorijų prie kompetencijų lygmenų.
Siekiami projekto rezultatai.
Kokybiniai rezultatai: po projekto visoje šalyje įdiegtas pradedančiųjų pedagogų stažuočių modelis; pritraukti nauji asmenys į pedagogo profesiją ir pagerėjęs pedagogo profesijos įvaizdis; sudarytos prielaidos spręsti pedagogų darbo krūvio problemą ir išaugę mokytojų gebėjimai prisitaikyti prie kintančio ugdymo turinio; sudarytos prielaidos efektyviau vertinti pedagogų darbo kokybę.
Kiekybiniai rezultatai: 2221 dalyvis – 1400 neformaliose studijose ir 821 formaliose studijose.
Projekto vykdytojas – Ugdymo plėtotės centras (dabar įsiliejęs į nacionalinę švietimo agentūrą).
Projekto partneriai – MRU, ŠU, VDU, VU, LMTA, KTU, LSU, KU, Vilniaus kolegija.

Sinerginio alergeninių žiedadulkių ir oro kokybės poveikio asmens sveikatai tyrimas (LORI), sutarties Nr. S-MIP-19-53.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMT).
Projekto įgyvendinimo trukmė: 2019-2022 m.
Projekto tikslas – sukurti modelį, skirtą identifikuoti žiedadulkių alergenų iššauktų simptomų raišką, suformuojant prielaidas pagerinti praktinį alerginio rinito gydymą ir imunoterapijos taikymą Lietuvoje. Projekto metu siekiama: (i) nustatyti žiedadulkių krūvį, Lietuvoje sukeliantį simptomus šienligės ir astmos paveiktiems asmenims bei apibrėžti žiedadulkių indeksą, skirtą asmeninei sveikatos stebėsenai; (ii) įvertinti oro kokybės ir ekstremalių oro sąlygų reikšmę žiedadulkių krūvio sukeliamų simptomų raiškai; (iii) sumodeliuoti sinerginį žiedadulkių, oro teršalų ir ekstremalių oro sąlygų poveikio lygį, kuris apibrėžia dėl alergijos žiedadulkėms kenčiančio asmens simptomų sunkumą.

2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų projektas „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologijų mokslų priemonėmis”, (Nr. ESGM-1-S-375/SU-7-(9.2))

Dalyviai: doc. dr. Violeta Šlekienė, doktorantė Irina Barabanova
Partneriai: Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras
Laikotarpis: 2018-2021

Išlyginamųjų kursų būsimiesiems gamtos ir matematikos mokslų mokytojams parengimas (angl. Developing Bridging Courses for Mathematics and Science Teacher Students /Bridge2Teach/).

Dalyviai: prof. dr. Vincentas Lamanauskas. doc. dr. Violeta Šlekienė, doc. dr. Dalia Augienė
Partneriai: Vienos universitetas (Austrija), Palacky universitetas (Čekijos respublika), Nitros Konstantino Filosofo universitetas (Slovakija), Palermo universitetas (Italija)
Laikotarpis: 2019-10-01 – 2022-03-31

Transformation of the study course "Mathematics for Economists" for building of the competences necessary for sustainable development (NPHE-2019/10293)

Programa / fondas – NordPlus Higher Education 2019.
Projekto trukmė – 2019-05-01 – 2020-05-01.
Projekto ID: NPHE-2019/10293
Koordinuojanti institucija - Latvia University of Life Sciences and Technologies.
Partneris – Šiaulių universitetas.
Projekto aprašas. Projekto tikslas – sukurti matematikos dėstymo ekonomistams metodikos sistemą, siekiant ugdyti Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų bei Šiaulių universitetų studentų kompetencijas, būtinas darnios plėtros bei integruotos profesinių ir matematinių kompetencijų struktūros formavimui bei pagrįstas kognityviniu, kontekstiniu ir vertybiniu požiūriais. Įgyvendinant šį projektą bus sukurtas naujas didaktinis modelis bei mokymosi priemonės, padedančios pasiekti kompetencijomis grįsto požiūrio formavimo bei rezultatų pasiekimo. Nauji švietimo produktai bus kuriami remiantis keturiais didaktiniais principais: kontekstiniu (orientuota į profesiją), tarpdisciplininiu, informatyvumu (dėmesys skiriamas IT naudojimui) ir fundamentalizacija (kognityvine raida). Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Renata Macaitienė, Virginija Garbaliauskienė.

„Inovatyvi ore pasklidusių žiedadulkių atpažinimo realiame laike ir žiedadulkių prognozių modeliavimo sistema (REALTIME)“

Programa / fondas – 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 9 prioritetas.
Projekto trukmė – 2017-12-27 – 2021-12-27.
Projekto aprašas. Tikslas – sukurti oru plintančių alergeninių žiedadulkių identifikavimo skaitmeninę biblioteką, skirtą matavimams realiu laiku, ir panaudoti duomenis pažangiame žiedadulkių prognozių modelyje. Uždavinys – sukurti algoritmus, įgalinančius atpažinti oro žiedadulkes realiu laiku, ir įdiegti juos atrinktame modelyje formuojant sklaidos prognozes ir retrospektyvą. REALTIME įgyvendinamas dviem viena kitą papildančiomis veiklomis: (i) alergeninių žiedadulkių atpažinimo realiu laiku algoritmų sukūrimas; (ii) inovatyvus žiedadulkių atpažinimo realiu laiku algoritmų panaudojimas teritorinėms žiedadulkių prognozėms ir atgaliniam modeliavimui. Realaus laiko žiedadulkių monitoringas naudingas alergiškiems žmonėms, palengvina gydytojų darbą ir atveria naujas galimybes oro kokybės monitoringui. Tokių duomenų taikymas oro kokybės modeliavimo sistemose - novatoriškas žingsnis personalizuotoje medicinoje.
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Ingrida Šaulienė, Laura Šukienė, Gintautas Daunys.

AMREUS (Europos Sąjungos regioninės paramos grąžos vertinimo modelis)(Nr. S-MIP-17-114)

Šiaulių universiteto Mokslo institute įgyvendinamas LMT Humanitarinių ir socialinių mokslų sričių jaunųjų mokslininkų grupių projektas „Europos Sąjungos regioninės paramos grąžos vertinimo modelis" (AMREUS) (Nr. S-MIP-17-114).
Mokslinio projekto vykdytojų komanda: projekto vadovas doc. dr. Mindaugas Butkus, projekto vykdytojos: doc. dr. Kristina Matuzevičiūtė ir dr. Alma Mačiulytė – Šniukienė.
Konsultantai-ekspertai: prof. dr. Diana Cibulskienė ir prof. Jouke van Dijk (Groningeno universitetas, Nyderlandai, ERSA prezidentas).
Projekto aktualumas. ES regioninės politikos efektyvumas bendrąja prasme ir jos įgyvendinimo išlaidų pateisinimas ekonominiu požiūriu yra sietinas su finansinės paramos vertinimu, nustatant, ar ji prisideda prie darbo našumo didinimo, ekonomikos augimo skatinimo atsiliekančiuose regionuose ir konvergencijos. Analizuojant šį klausimą iš ekonominės perspektyvos, keliama mokslinė problema, kaip nustatyti regionams skiriamos finansinės paramos grąžą ir ar ES teikiamos finansinės paramos intensyvumas regionams užtikrina vieno iš regioninės politikos tikslo – skatinti atsiliekančių teritorijų ekonomikos augimą ir ES ekonominę sanglaudą – įgyvendinimą. Projekto tikslas – parengto konceptualaus regioninės paramos grąžos vertinimo modelio pagrindu atlikti empirinį ES regioninės paramos grąžos vertinimą. Įgyvendinant šį projektą bus analizuojamas regioninės paramos grąžos klausimas, kuris nėra trivialus ES lygmenyje. Siekiant įvertinti, kiek efektyvi regioninė politika ir ar pateisinamos jos įgyvendinimo išlaidos iš ekonominės perspektyvos, svarbus regioninės paramos vertinimas, nustatant, ar ji didina darbo našumą ir skatina ekonomikos augimą. Įgyvendinant šį projektą bus parengtas regioninės paramos grąžos vertinimo modelis ir atliktas empirinis ES regioninės paramos grąžos vertinimas, identifikuojant kanalus, kurie skatina ir riboja regioninės paramos poveikį darbo produktyvumui ir ekonomikos augimui regionuose. Atlikto tyrimo pagrindu bus parengtos rekomendacijos institucijoms, formuojančioms ir vykdančioms regioninę politiką. Tyrimas aktualus tuo, kad maksimalaus finansavimo intensyvumo, kuris nebeskatina darbo našumo ir ekonomikos augimo regione, bei minimalaus būtino finansavimo intensyvumo, skatinančio regiono ekonominį vystymąsi, nustatymas leistų padidinti ES struktūrinės paramos efektyvumą, perskirstant finansavimą regionams, kurių finansavimo intensyvumas yra žemesnis/aukštesnis šio lygio. Toks regioninės paramos grąžos vertinimas kokybiškai viršytų ES taikomą formalų regioninės paramos panaudojimo vertinimą ir pateiktų svarbias įžvalgas regioninės politikos koregavimui. Planuojamas tyrimas originalus ir tuo, kad būtų vertinama ne tik Europos Regioninės Plėtros fondo, bet ir Europos Socialinio fondo bei Sanglaudos fondo teikiama grąža tiek dažniausiai analizuojamame NUTS-2, tiek beveik nevertintame NUTS-3 lygmenyje. AMREUS įgyvendinimo laikotarpis yra nuo 2017 m. spalio mėn. 3 dienos iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (36 mėn.). Iš LMT skirta 98597 eur.
Appendixes for DOES FINANCIAL SUPPORT FROM THE ERDF AND CF CONTRIBUTE TO CONVERGENCE IN THE EU? EMPIRICAL EVIDENCE AT NUTS 3 LEVEL:
Appendix_A
Appendix_B
Appendix_C
Appendix_D
Appendix_E
Appendixes for What is the return on investing European Regional Development and Cohesion Funds? Difference-in-differences estimator approach:
Appendix_A_and_B
Appendix_C
Appendix for Does Support from ERDF and CF Contributed to Diminishing Territorial Disparities in the EU: the Role of Institutions in Shaping Geography of Development
Appendix

Inovatyvus mokytojų ugdymas taikant personalizuotą mokymąsi. INTERPEARL. Nr. 2018-1-LT-KA203-046979

Projekto koordinatorius: Šiaulių universitetas
Projekto partneriai:
Nacionalinis Airijos universitetas,
Korko universitetinė kolegija
Islandijos universitetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Vilniaus universitetas
PROJEKTO TIKSLAS – sukurti, įgyvendinti, išbandyti ir perkelti inovatyvias personalizuoto mokymosi praktikas į mokytojų ugdymo sistemą. Tikslui pasiekti bus sukurta ir įgyvendinta personalizuoto mokymosi koncepcija, kuri užtikrins mokytojų ugdymo turinio, metodų, instrumentų ir vertinimo pokyčius.
PROJEKTO REZULTATAI:
1. Parengtos personalizuoto mokymosi koncepcija grįsto mokytojų ugdymo gairės.
2. Atnaujintos mokytojų ugdymo studijų programos, taikant personalizuoto mokymosi koncepciją.
3. Dėstytojų (mokytojų ugdytojų) mokymai, skirti personalizuoto mokymosi koncepcijos taikymo kompetencijoms patobulinti.
4. Intensyvi programa universitetų dėstytojams ir studentams.
5. Mokslinis tyrimas, skirtas įvertinti inovacijas, taikomas mokytojų ugdymo studijų programose.
6. Parengti instrumentai, pagrįsti personalizuoto mokymosi koncepcija.
7. Patobulėjusios universitetų dėstytojų (mokytojų ugdytojų) kompetencijos, susijusios su personalizuoto mokymosi koncepcijos taikymu.
8. Patobulintas mokytojų ugdymo procesas.
Projekto numeris: 2018-1-LT-KA203-046979
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2018 10 01 – 2021 03 31
Daugiau informacijos apie projektą - čia.

CA-16116. Wearable Robots for Augmentation, Assistance or Substitution of Human Motor Functions

Programa / fondas – COST.
Projekto trukmė – 2017-03-13 – 2021-03-14.
Projekto aprašas.Dėvimoji robotika (angl. Wearable Robotics) yra nauja sritis susijusi su asmeniniais įrenginiais turinčiais būtinus robotikos komponentų atributus (vykdikliai, jutikliai ir valdikliai) ir jų integravimu žmonėse. Tradiciškai robotai yra naudojami pramonėje monotoniškoms ir ilgą laiką trunkančioms didelio tikslumo operacijoms atlikti. Šiuo metu robotai vis dažniau naudojami sąveikoje su žmogumi kuomet tam tikras funkcijas pasidalina robotas ir žmogus. Pavyzdžiui robotai gali būti panaudoti žmogaus motorinėms funkcijoms papildyti ar pakeisti (bioprotezai, egzoskeletai, robotiniai kostiumai ir kt.). Taip pat dėvimieji robotai gali būti taikomi pramonėje ir buityje. Pagrindinis veiklos tikslas – integruoti įvairią patirtį ir plėtoti tarpkryptines kompetencijas būtinas naujos kartos dėvimųjų robotų plėtrai. Nauja dėvimųjų robotų (DR) karta užtikrins geresnes sąveikos sąsajas su žmonėmis vartotojais, išplės jų pritaikymo galimybes ir, tokiu būdu, padidins socialinį bei ekonominį poveikį aplinkai. Kuriant šias inovacijas yra būtina įtraukti įvairių mokslo ir technologijų ekspertus bei dalininkus įvertinant etinius, teisinius ir visuomeninius aspektus.
Projekte dalyvaujantis tyrėjas – Gediminas Valiulis.

Įgyvendinti mokslo projektai ir tyrimai

Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijų pasirinkimą lemiantys motyvuojantys ir demotyvuojantys veiksniai

Klaipėdos valstybinės kolegijos ir projekto partnerių Šiaulių ir Klaipėdos universitetų bei Vilniaus, Panevėžio, Kauno, ir Marijampolės kolegijų studentų mokslinių draugijų nariai kartu atliks taikomąjį mokslinį tyrimą „Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijų pasirinkimą lemiantys motyvuojantys ir demotyvuojantys veiksniai“.

PROJEKTO TIKSLAS – ugdyti skirtingų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų kūrybiškumą, kritinį mąstymą, iniciatyvumą, pilietiškumą, gebėjimus atlikti taikomąjį mokslinį tyrimą ir bendradarbiauti nacionaliniu mastu, atliekant IPP studijų bei profesijos pasirinkimą lemiančių motyvuojančių ir demotyvuojančių veiksnių tyrimą. Projektas yra finansuojamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pilietinių, mokslinių, kūrybinių ir sportinių studentų projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis. 

PROJEKTO DALYVIAI – Vilniaus, Panevėžio, Kauno, Klaipėdos ir Marijampolės kolegijų bei Šiaulių ir Klaipėdos universiteto studentai. Iš viso bus apklausta ne mažiau kaip 400 studentų bei 100 absolventų.

Projektas bus įgyvendinamas Vilniaus, Panevėžio, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Marijampolės miestų savivaldybėse nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki gruodžio 15 d.

Projektas bus reikšmingas:

– studentams, nes sustiprins aukštųjų mokyklų studentų gebėjimus atlikti taikomuosius mokslinius tyrimus, bendradarbiauti, ugdys studentų kūrybiškumą, kritinį mąstymą, iniciatyvumą, pilietiškumą. Tyrimo rezultatai ir jų sklaida didins IPP studentų pasitenkinimą studijomis.

– Lietuvos aukštųjų mokyklų vadovams ir darbuotojams studentų tyrimo rezultatai padės priimti tyrimo rezultatais pagrįstus sprendimus, padedančius didinti IPP studijų patrauklumą aukštosiose mokyklose. Tai leis padidinti šių studijų programų populiarumą tarp stojančiųjų ir jų konkurencingumą.

– Darbdaviai sulauks geriau paruoštų specialistų, nes tyrimo metu studentai įgys ir plėtos tyrimų atlikimo kompetenciją, bendradarbiavimo, kūrybiškumo, kritinio mąstymo, iniciatyvumo, pilietiškumo kompetencijas.

– Taip pat projektas bus naudingas visuomenei, kadangi baigę studijas šie studentai taps motyvuotais IPP pedagogais, gebės organizuoti ir atlikti taikomuosius tyrimus organizuojant kokybišką ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymą.

Darbo pajamų dalies kitimo poveikis bendrajai paklausai (Nr. MIP-15276)

Programa/ fondas – Lietuvos mokslo taryba.
Projekto trukmė – 2015 – 2016.
Projekto aprašas. Ilgą laiką darbo ir kapitalo pajamų dalies pastovumas buvo laikomas neginčijamu faktu, todėl tyrėjų dėmesys nukrypo nuo funkcinio pajamų pasiskirstymo prie gyventojų pajamų pasiskirstymo. Tačiau nustačius, kad darbui tenkanti nacionalinių pajamų dalis daugumoje pasaulio šalių mažėja, tai sukėlė mokslininkų ir politikų susidomėjimą visame pasaulyje ir išlieka aktualia problema. Akcentuotina tai, kad mokslininkų susidomėjimo daugiau sulaukė darbo dalies nacionalinėse pajamose mažėjimo priežasčių, o ne pasekmių aiškinimas. Dauguma makroekonominių modelių orientuoti į pasiūlą, o ne paklausą ir juose darbo užmokestis traktuojamas kaip sąnaudų komponentas, ignoruojant, kad darbo užmokestis kartu yra ir paklausos šaltinis. Vėlesniuose modeliuose jau atsižvelgiama į tai, kad darbo užmokestis veikia tiek sąnaudas, tiek paklausą. Darbo pajamų dalies mažėjimas didina pelną, todėl investicijos auga, mažina darbo sąnaudas, o tai teigiamai veikia eksportą. Tačiau vartojimo išlaidos mažėja, nes ribinis polinkis vartoti kapitalo pajamas yra mažesnis, nei ribinis polinkis vartoti darbo pajamas. Bendras darbo dalies mažėjimo poveikis bendrajai paklausai gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas. Atliktų tyrimų rezultatai yra prieštaringi, todėl šiuo metu dar negalima daryti vienareikšmių išvadų dėl darbo dalies mažėjimo poveikio krypties ir reikšmingumo bendrajai paklausai. Šio tyrimo tikslas – įvertinti darbo pajamų dalies pokyčių poveikį bendrajai paklausai ES šalių grupėse, išskirtose pagal šalies atvirumo tarptautinei prekybai lygį. Keliama hipotezė, kad vietinė paklausa tuo silpniau reaguoja į darbo dalies mažėjimą, kuo atviresnė yra ekonomika. Iki šiol funkcinio pajamų pasiskirstymo klausimai Lietuvos mokslo bendruomenėje sulaukė labai mažai dėmesio. Todėl tyrimo rezultatai gali būti reikšmingi Lietuvai, sprendžiant pajamų nelygybės, darbo ir kapitalo apmokestinimo klausimus, formuojant ekonominio augimo strategijas, akcentuojant užsienio paklausos (eksporto) didinimą.
Mokslininkų grupės vadovė: prof. dr. Z. Tamašauskienė; moksliniai tyrėjai: prof. dr. D. Beržinskienė; lekt. dr. J. Šeputienė; doc. dr. R. Balvočiūtė.

Cooperation Network for Fostering 21st Century (Engineering) Upgraded Skills and Workforce Mobility - CONUS LLI-75

Programa / fondas – Interreg V-A Latvia – Lithuania Programme 2014-2020.
Projekto trukmė – 24 m.
Projekto aprašas. Projektu siekiama atremti iššūkius, susijusius su didėjančiais pramonės reikalavimais darbuotojų įgūdžiams ir kompetencijoms. Regione labai trūksta inžinerijos specialistų, kurie turėtų specifinių gebėjimų, susijusių su naujomis technologijomis (kompiuterizuotu projektavimu, programinėmis staklėmis ir robotais) bei žinių ir įgūdžių, leidžiančių kurti inovacijas. Tai trukdo verslo plėtrai, darbo vietų kūrimui ir darniam regiono vystymuisi. Projekto tikslas – sukurti ir tobulinti mokymosi visą gyvenimą veiklas pramonės sektoriuje prisidedant prie darbo rinkos konkurencingumo didinimo ir technologinės pažangos skatinimo šiaurės Lietuvos ir pietų Latvijoje regionuose ir siekti, kad regionai taptų patrauklesni dirbti ir gyventi. Esminiai projekto metu siekiami rezultatai: 1. Pagerinta studijų / mokymo infrastruktūra, išaugusi studijų / mokymo kokybė. 2. Patobulinti darbuotojų įgūdžiai bei kompetencijos, kurios atitiks pramonės sektoriaus poreikius šiaurės Lietuvos ir pietryčių Latvijos regionuose. Pagrindiniai projekto rezultatų naudos gavėjai bus asmenys, siekiantys įgyti pramonei šiuo metu itin reikalingų įgūdžių, švietimo ir mokslo institucijos ir pramonės įmonės.
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Dainius Balbonas, Edvardas Bielskis, Dalia Čikotienė, Sergėjus Rimovskis, Vitalijus Skačkovas, Gediminas Valiulis.

Personal Allergy Symptom Forecasting System PASYFO

Programa / fondas – COPERNICUS/ ECMWF.
Projekto trukmė – 2017-05-05 - 2019.
Projekto aprašas.Personalinė alergijos simptomų prognozavimo sistema (PASYFO) Koperniko atmosferos monitoringo tarnyba (CAMS) buvo sukurta kaip Europos Sąjungos priemonė atmosferos aplinkos informacijos valdymui. CAMS užsakymu (CAMS_95g_SIAULIAI) Šiaulių universiteto mokslininkai kuria unikalų produktą – personalinę alergijos simptomų prognozavimo sistemą (angl. Personal Allergy Symptoms Forecasting System (PASYFO)). Ši sistema yra inovatyvus įrankis, leidžiantis gauti personalinę alergijos prognozę artimiausioms dienoms. Paslaugai gauti yra dvi sąsajos: tinklalapis (http://pasyfo.lt) ir mobilioji programėlė (galima siųstis iš Google Play ar Apple store). Tokio pobūdžio paslauga kuriama pirmą kartą pasaulyje ir kol kas veiks tik Lietuvos ir Latvijos teritorijoje. PASYFO yra naujai vystomas produktas, todėl jo kokybės užtikrinimui reikalingi tyrimai. Ypatingai svarbus alergijos pažeistų asmenų savanoriškas dalyvavimas. Tai puiki galimybė kiekvienam prisidėti prie mokslinių tyrimų ir dalyvauti vystant inovatyvius mokslo produktus. Norėdami prisijungti, rašykite elektroniniu paštu pasyfo@su.lt. Daugiau apie paslaugą ir įrankius http://pasyfo.lt.
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Ingrida Šaulienė, Laura Šukienė, Lukas Vaitkevičius, Sigita Gintilaitė.

„SHELDON: Smart learning motivation intervention model for students with emotional, behavioral and learning difficulties“

Programa / fondas – Erasmus+.
Projekto trukmė – 2017 - 2019.
Projekto aprašas. Projekto tikslas – siekiant stabdyti ankstyvą mokinių iškritimą iš mokyklos, sukurti inovatyvų intervencijos modelį, pagrįstą kognityvinės ir naratyvinės psichoterapijos principais ir elementais, ugdantį mokinių, turinčių elgesio, emocijų ir mokymosi sunkumų (toliau – EEMS), mokymosi motyvaciją. Projekto uždaviniai: - sukurti instrumentą, identifikuojantį mokinių, turinčių EEMS, vidinės mokymosi motyvacijos struktūrą; - remiantis moksliniais tyrimų metodais, sukurti inovatyvų mokymosi motyvacijos intervencijos modelį ir paruošti jį tarptautinės ugdytojų komandos naudojimui; - sukurti žaidybinį informacinių technologijų (toliau – IT) įrankį, ugdantį mokinių, turinčių EEMS, vidinę mokymosi motyvaciją. Projekto koordinatorius: Šiaulių universitetas. Projekto partneriai – mokslininkai iš Italijos (AIAS BOLOGNA ONLUS), Graikijos (Institute for Narrative Therapy and Community Work-Greece and Cyprus), Vokietijos (Stiftung St. Zeno Kirchseeon), Bulgarijos (National association of professionals working with people with disabilities) ir IT specialistai iš Vilniaus (Viešoji įstaiga Švietimo ir kultūros mobiliųjų technologijų institutas). Asocijuotas partneris, kurio institucijoje bus sukurtas ir išbandytas intelektinis produktas – Šiaulių Normundo Valterio jaunimo mokykla.
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Aistė Batūraitė, Aistė Diržytė.

„Incusive Pedagogy in Arts Europe (IPA-E)“

Programa / fondas – Erasmus +.
Projekto trukmė – 2017-09-01–2019-12-31.
Projekto aprašas. Projekto tikslas – atrasti ir apibendrinti sėkmingos ir įkvepiančios pedagoginės veiklos pavyzdžių praktikoje apie inkliuzinio meninio ugdymo įgyvendinimo galimybes, formas ir būdus.
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Diana Strakšienė, Edita Musneckienė.

E. vadovavimas vietos savivaldos organizacijose (Nr. SU-27-(8.2)

2019 m. birželio 1 d. –  lapkričio 15 d. Šiaulių universiteto Regionų plėtros institutas kartu su Hamm-Lippstadt universitetu (Vokietija), Latvijos universitetu (Latvija), Tartu universitetu (Estija)vykdo tarptautinį mokslo projektą „E. vadovavimas vietos savivaldos organizacijose“ („E-leadership in local government organizations“).

PROJEKTO TIKSLAS – nustatyti, kaip informacinių technologijų taikymas paveikė vadovavimo procesus ir kokie iššūkiai kyla vietos savivaldos organizacijose. Tam pagrįsti bus nagrinėjamoskasdieniovaldymo praktikosBaltijos šalyse ir Vokietijoje. 

PROJEKTO UŽDAVINIAI:

1) įkurti Baltijos ir Vokietijos e. vadovavimo ekspertų grupę viešajame kontekste;
2) integruoti tokias koncepcijas kaip vadovavimas vietos valdžios organizacijose, skaitmeninimas ir vadovavimas (e. vadovavimas), skaitmeninimas vietos valdžios organizacijose;
3) parengti daugiakalbį tyrimo instrumentą, skirtą empiriniam kokybiniam e. vadovavimo tyrimui viešajame kontekste (lyginamoji analizė);
4) atlikti žvalgomąjį kokybinį tyrimą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Vokietijoje.

NUMATOMOS PROJEKTO VEIKLOS: mokslininkų susitikimai Latvijoje ir Lietuvoje, konceptualizuotas e. vadovavimo tyrimo objektas, parengtas daugiakalbis kokybinio tyrimo instrumentas, atliktas žvalgomasis tyrimas, atlikta Baltijos šalių ir Vokietijos tyrimo rezultatų lyginamoji analizė, rezultatai pristatyti mokslininkų bendruomenėms ir vietos savivaldos institucijų vadovams.

Projekto numeris: Nr.SU-27- (8.2).
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2019 06 01 – 2019 11 15

Projektas remiamas Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro per Vokietijos akademinių mainų tarnybą (DAAD) Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio reikalų ministerijos lėšomis.

Sutartis: AGREEMENT NO. 2019/14 ON FINANCING THE PROJECT OF THE BALTICGERMAN UNIVERSITY LIAISON OFFICE/Nr.SU-27- (8.2).
Hochschulkontor logo JPG

 

„Socialinės psichologinės paramos paslaugų sistemos vystymas diegiant teigiamo poveikio strategijų metodą ir stiprinant labiausiai pažeidžiamų gyventojų grupių socialinę įtrauktį“ „Developing of Social Psychological Support Service System through Implementation of Method of Positive Coping Strategies and Enhancement of Social Inclusion for People in Vulnerable Groups“ (POZCOPING, LLI -163)

Programa / fondas – ES, 2014-2020 Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa.
Projekto trukmė – 2017-04-01–2019-01-30.
Projekto aprašas. Projekto veiklos yra nukreiptos į efektyvių socialinių paslaugų socialinės rizikos grupėje esantiems vaikams ir jaunuoliams, kūrimą. Projekto metu nustatytas socialinės inkliuzijos, streso intensyvumo ir jo įveikos strategijų naudojimas tarp socialinės rizikos grupėje esančių asmenų Š. Lietuvoje ir P. Latvijoje. Pasitelkiant sensorinių kambarių bei kitas priemones, kuriami socialinės, psichologinės pagalbos metodai. Projekto partneriai: Rėzeknės Technologijų akademija (Latvija).
Projekto vadovas – Darius Gerulaitis, tyrėjai Odeta Šapelytė, Daiva Alifanovienė, Albina Kepalaitė.
Projektą finansuoja Europos Sąjunga. Iš viso bendrasis ERDF finansavimas 536.600,03 Eur. Daugiau apie projektą: www.su.lt/pozcoping
www.latlit.eu,

Ending Sexual Harassment and Violence in Tertiary Education (ESTHTE) (JUST/2015/RDAP/AG/SEX/V/8494)

Programa / fondas – Horizon 2020 / Europos Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinis direktoratas.
Projekto trukmė – 2016-10– 2019-04.
Projekto aprašas. „Seksualinio priekabiavimo ir smurto stabdymas aukštojo mokslo studijose“. Projekto koordinatorė – Airijos nacionalinė moterų taryba. Projekto tikslas – užkirsti kelią smurtui ir seksualinio priekabiavimo atvejams aukštojo mokslo institucijų aplinkoje. Remiantis pirminio tyrimo rezultatais ir koordinuojant veiklą su ŠUSA, Administracijos reikalų tarnyba, ŠU darbuotojų ir studentų etikos komisija, universitete bus siekiama: 1) sukurti nulinės tolerancijos aplinką seksualiniam priekabiavimui ir agresyviems veiksmams universiteto studijų aplinkoje; 2) švelninti patiriamo priekabiavimo ir smurto riziką, suteikiant universitetų darbuotojams ir studentams reikalingų žinių; 3) plėtoti darbuotojų ir studentų sąmoningumą; 4) atkreipti darbuotojų ir studentų dėmesį į galimus studentų, turinčių negalią, ar studentų iš etninių mažumų grupių seksualinio priekabiavimo atvejus, imantis priemonių juos suvaldyti. Projekto įgyvendinimo metu numatoma rengti tikslinių grupių diskusijas, seminarus, mokymo priemones, konferencijas ir sklaidos priemones, skirtas seksualinio priekabiavimo ir smurtavimo atvejų studijų aplinkoje įveikai. Universitetams ši prievolė privaloma pagal LR moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo II skyriaus 6-ąjį straipsnį: darbdavio pareiga įgyvendinti lygias moterų ir vyrų teises darbe bei imtis priemonių, kad darbuotoja(s) nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo. ŠU MI SITC – asocijuotas partneris.
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: V. Šidlauskienė, G. Jazdauskas, J. Smilgienė, Ž. Ruškys (ŠUSA).

„Savivaldybių fiskalinio konkurencingumo vertinimas ekonominio augimo kontekste“ Nr. MIP-013/2015

Programa / fondas – Lietuvos mokslo taryba.
Projekto trukmė – 2015–2018.
Projekto aprašas. Mokslo projektas orientuotas į savivaldybių fiskalinio konkurencingumo didinimą ekonominio augimo kontekste. Atsižvelgiant į konkrečios savivaldybės mokestinius pajėgumus, siekiama kompleksiškai įvertinti savivaldybės fiskalinės konkurencijos galimybes, pateikiant sąsajas tarp regionų socioekonominę veiklą atspindinčių makroekonominių rodiklių. Kiekviena savivaldybė veikia valstybės numatytose vietinių mokesčių formavimo politikos ribose, tačiau turi tam tikrą fiskalinės decentralizacijos lygį – gali savarankiškai nuspręsti, kiek ir kokių mokestinių lengvatų suteikti, kokius objektus apmokestinti. Sukurtas savivaldybių fiskalinio konkurencingumo vertinimo modelis parodys galimas sąveikas tarp savivaldybės mokestinės bazės, sukuriamo produkto dalies toje savivaldybėje ir socialinės gerovės. Faktinei situacijai vertinti bus sudaryta savivaldybių fiskalinio konkurencingumo ekonominio augimo kontekste vertinimo metodika, kurios taikymas leis sukonkretinti savivaldybės socioekonominės veiklos vertinimą.
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Dalia Rudytė (vadovė); Solveiga Skunčikienė, Roberta Bajorūnienė, Dovilė Ruplienė, Lina Garšvienė.

Reversible computation - extending horizons of computing (IC1405)

Programa / fondas – COST.
Projekto trukmė – 2016–2018.
Projekto aprašas. Grįžtamasis skaičiavimas yra nauja paradigma, praplečianti klasikinį (angl. forward-only) skaičiavimo būdą, kuris remiasi prielaida, kad skaičiavimai turi vykti tam tikra seka ir jų negalima atšaukti ar vykdyti priešinga seka. Grįžtamasis skaičiavimas įgalina projektuoti ir kurti naujos kartos aparatinę įrangą, kuri padėtų užtikrinti mažesnį energijos sunaudojimą. Naujai aparatinei įrangai būtina ir atitinkama programinė įranga, realizuojanti naujus, efektyvesnius algoritmus ir programų kūrimo bei palaikymo priemones. Nors grįžtamojo skaičiavimo paradigma jau yra vystoma ir tobulinama, pristatomos mokslinės publikacijos, knygos ir prototipai (taip pat ir programiniai, pvz., GS skirta Janus programavimo kalba), tyrėjų pastangos vis dar yra silpnai konsoliduotos. Veiklos tikslas – sukurti platformą Europos mokslininkų, dirbančių grįžtamojo skaičiavimo srityje, veiklai koordinuoti, vystyti ir stiprinti mokslininkų, praktikų tinklą, padėti verslo subjektams integruoti veiklos metu sukurtus produktus. Ekspertų tinklas įgalintų koordinuotai kurti saugesnes, patikimesnes, gebančias atsikurti išskirstytąsias kompiuterių sistemas, naudojančias ypač mažai energijos. Planuojami veiklos rezultatai: 1. Geresnis supratimas apie grįžtamąjį skaičiavimą, tarpdalykinės ir unifikuotos žinios, nauji modeliavimo, projektavimo ir realizavimo metodai;efektyvesnės, GS ir kvantinio skaičiavimo teorijų elementus realizuojančios, skaičiavimo grandinės, mažo energijos poreikio įrenginių technologijos; 2. Augesnės, patikimesnės, gebančios atsikurti išskirstytosios programų sistemos; 3. Sustiprėjusi Europos mokslo įtaka naujų technologijų kūrimui, sustiprintas bendradarbiavimas tarp Europos mokslo institucijų. Veikloje dalyvauja 28 Europos šalys ir keletas asocijuotų šalių (JAV, Japonija, Alžyras ir kt.).
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Vaidas Giedrimas, Egidijus Paliulis, Gražvydas Felinskas, Kristina Vaitkuvienė, Liudvikas Kaklauskas.

Valstiečių namų ūkis ir socialinis mobilumas Žemaitijoje XIX a. I pusėje. Mikroistorinis tyrimas pagal Užvenčio parapijos duomenis

Programa / fondas – 09.3.3-LMT-K-712 Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą.
Projekto trukmė – 2017-10-01 – 2018-05-01.
Projekto aprašas.Šio tyrimo tikslas yra, pasitelkus šaltinių ir literatūros medžiagą išnagrinėti, kokią įtaką Užvenčio parapijos valstiečių socialiniam mobilumui darė namų ūkio ir šeimos dydis bei baudžiavinės gyvenimo sąlygos. Norint pasiekti užsibrėžtą tikslą, būtina realizuoti šiuos uždavinius: 1. Nustatyti vidutinį valstiečio namų ūkio dydį bei turtingų ir neturtingų ūkių skaičių; 2. Išsiaiškinti valstiečio šeimos modelio tipą ir ar jis priklausė nuo jo namų ūkio dydžio; 3. Nustatyti, kiek valstiečiai galėjo būti socialiai mobilūs; 4. Palyginti gautus rezultatus su analogiškais Lietuvos ir Vidurio Europos istorinės demografijos tyrimų rezultatais. Vykdant tyrimą naudojamasi mokslinės literatūros ir šaltinių analizės metodu, statistiniu metodu. Didžiausias dėmesys bus skirtas darbui su šaltiniais, nes atsižvelgiama į sudėtingą bažnytinių metrikų duomenų apdorojimo metodiką ir ribotas vieno tyrimą vykdančio asmens galimybes. Kadangi tyrimui pasirinkta nagrinėti Užvenčio parapija, tai būtina gerai išmanyti ir šio krašto istoriją, o tiksliau – aptariamojo laikotarpio istoriją. Šaltiniai: Visų pirma tyrime bus naudojamasi Užvenčio RKB archyve esančiomis metrikų knygomis ir parapijiečių sąrašais, dvarų inventoriais. H. Medick atkreipė dėmesį į mikroistorinio tyrimo aktualumą analizuojant valstiečių ir miestelėnų namų ūkį, socialinės struktūros kaitą, kuris leidžia sugretinti ir patikrinti istoriografijoje nusistovėjusias koncepcijas, pateikti ne tik naują medžiagą, bet neretai ir naujas įžvalgas. Šis tyrimas geografiškai apimantis tik vieną Užvenčio parapiją per 1-2 kartų gyvenimo laikotarpį, atliepia tokią prieigą. Istoriografijoje nėra iki galo aišku, koks buvo vidutinis valstiečio ūkis bei kaip valstiečio gyvenimui darė įtaką jo turtinė priklausomybė. Tyrinėjant lokalinius ryšius, galima nustatyti, kaip didieji socialiniai ir politiniai procesai paveikė niekuo visuomenėje per daug neišsiskiriančių "mažų žmonių" gyvenseną ir tuo pačiu suvokti, kiek tam tikras procesas, reiškinys ar gyvenimo sąlygos veikė visą visuomenę. Analizuojant bažnyčios metrikų, dvarų inventorių knygas siekiama nustatyti Užvenčio parapijoje gyvenusių šeimos vyraujantį modelio tipą, vidutinį namų ūkio dydį, jų įtaką valstiečių socialiniam mobilumui baudžiavos sąlygomis. Šio tyrimo chronologinės ribos yra 1836–1861 m. Projekto metu gauti rezultatai bus pateikti rašto darbo pavidalu (1,5 a.l.), 2 pranešimais akademinei ir neakademinei bendruomenėms, 1 straipsniu spaudoje. Šiuo projektu siekiama ugdyti studentų mokslinių tyrimų gebėjimus: savarankiškai rinkti ir analizuoti archyvinę medžiagą, taikant šiuolaikinius praeities analizės metodus, kelti ir nagrinėti istorines problemas, tinkamai taikyti istorinę, sociologinę terminiją (pvz., namų ūkis, šeima, socialinis mobilumas ir kt.) ir galėti tinkamai konstruoti mokslinį tekstą, jį pristatyti akademinei ir viešajai auditorijai.
Projekte dalyvaujanti tyrėja Rita Regina Trimonienė.

Istorinė atmintis Šiaulių regiono miestų heraldikoje metu

Programa / fondas – 09.3.3-LMT-K-712-03-0104, Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą.
Projekto trukmė – 2017-10-01 – 2018-05-01.
Projekto aprašas. Pirmieji miestų heraldikos tyrimai Lietuvoje pradėti dar praėjusio amžiaus pabaigoje. Tačiau šie darbai labiau orientuoti į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus arba juose aptariami bendrieji Lietuvos miestų heraldikos klausimai. Šis projektas „Istorinė atmintis Šiaulių regiono miestų heraldikoje" aktualus ne tik tuo, kad jis skirtas vieno regiono heraldikai, tačiau ir tuo, kad į miestų herbus pasižiūrėta kiek kitokiu kampu – kaip į istorinės atminties figūras. Šiame regione teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintus herbus turi keturiolika miestų – Šiauliai; Joniškis, Žagarė (Joniškio rajonas); Akmenė, Naujoji Akmenė, Venta (Akmenės rajonas); Kelmė, Tytuvėnai, Užventis (Kelmės rajonas); Linkuva, Pakruojis (Pakruojo rajonas); Kuršėnai (Šiaulių rajonas); Radviliškis, Šeduva (Radviliškio rajonas). Formuluojant tyrimo idėją, norėta, kad jis atlieptų ir šių dienų visuomenės poreikius. Todėl tyrime bus svarbu ne tik išskirti, kokie istoriniai įvykiai, asmenybės, procesai atsispindi miestų herbuose, dėl kokių priežasčių jie buvo pasirinkti. Tačiau taip pat bus siekiama išanalizuoti, ar per miestų herbus aktualizuojami istoriniai įvykiai, procesai ir personalijos yra svarbūs miestų gyventojų istorinėje atmintyje. Projekto metu gauti rezultatai bus pateikti rašto darbo pavidalu (apimtis: 1,5 autorinio lanko), 2 pranešimais akademinei ir neakademinei bendruomenėms, 2 straipsniais mokslo populiarinimo leidinyje.
Projekte dalyvaujanti tyrėja Gabrielė Jasiūnienė.

I„Nature recreation – towards sustainable development of ecosystem services (Net4Nat)“

Programa / fondas – „Erasmus+“.
Projekto trukmė – 2016-10-01– 2018-08-31.
Projekto aprašas. Atsižvelgiant į pastarųjų metų darbo rinkos reikalavimus, susitikimų su darbdaviais metu išsakytų idėjų pagrindu Šiaulių ir Daugpilio universitetai sukūrė jungtinę tarpdisciplininę magistrantūros studijų programą „Gamtinė rekreacija“. Glaudaus bendradarbiavimo dėka sukurta Net4Nat idėja yra skirta sustiprinti tvariam ekosistemų funkcijų vystymuisi poilsio srityje, įtraukiant jungtinės studijų programos mokymo(si) koncepciją. Projekto dalyviai: Daugpilio universitetas (Latvija), Šiaulių universitetas (Lietuva), Kordobos universitetas (Ispanija).
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Ingrida Šaulienė, Laura Šukienė, Martynas Kazlauskas, Rita Mikaliūnaitė.

„Įvairių poreikių turinčių vaikų mokymas dalykų pamokose“ / „Teaching Diverse Children in School Subjects (TdiverS)“ (541969-LLP-1-2013-1-DE-COMENIUS-CNW)

Programa / fondas – ES, Comenius Network (EAC/S07/12) programa.
Projekto trukmė – 2013-12-01–2016-11-30.
Projekto aprašas. Projekto partneriai: Liudvigsburgo edukologijos universitetas (DE), Tiubingeno Geschwister mokykla (DE), Boras universitetas (SE), Liuksemburgo universitetas (LU), Madrido autonominis universitetas (ES), Reikjaviko universitetas (IS), Šiaulių universitetas (LT), Zoknių progimnazija (LT), „Sandoros“ progimnazija (LT). Projekto tikslas – apibendrinti mokslinius tyrimus apie inkliuzinę dalykų didaktiką, atrasti sėkmingos ir įkvepiančios pedagoginės veiklos pavyzdžių praktikoje ir parengti mokymosi medžiagą (DVD ir metodines rekomendacijas) pedagoginių studijų programų studentams ir jau dirbantiems mokyklose mokytojams.
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Lina Miltenienė, Stefanija Ališauskienė, Rita Melienė, Renata Geležinienė.

INTEGER (galutinio finansinio atsiskaitymo etapas) )(SiS-2010-2.1.1.1)

Programa / fondas – Europos Komisija, R&I, 7BP Pajėgumai, Mokslas visuomenėje.
Projekto trukmė – 2011–2016.
Projekto aprašas. Šiaulių universiteto partnerio teisėmis nuo 2011 m. kovo 1 d. įgyvendinamas Europos Komisijos 7 Bendrosios programos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos projektas „INstitutional Transformation for Effecting Gender Equality in Research (INTEGER)“, projekto Nr. 266638.
Projekto tikslas – sukurti darnų konsorciumą iš viena kitą papildančių organizacijų, siekiančių gerinti mokslininkių karjeros galimybes mokslinių tyrimų institucijose bei universitetuose ir siekiančių realių pokyčių organizacijų viduje.
Projekto užduotys paskirstytos projekto partneriams. Projektą sudaro šios užduotys: Transformacinis veiksmų planas, Pasikeitimas patirtimi, Įgyvendinimas, Gairės, Sklaida ir Transformacinių veiksmų planų įvertinimas.
Projekto metu Transformacinis veiksmų planas bus įgyvendintas dviem lygmenimis: instituciniu (universitete) ir vietos (fakultete, mokslo centre). Antrasis užduočių paketas atnaujins ir išaiškins veiksmų planus pasirinktose temose ir įsipareigos įvertinti dalyvaujančių organizacijų politikos poveikį vietos lygmeniu. Vertinimo rezultatai bus analizuojami ir paskelbti pirmajame kryžminės partnerystės keitimosi patirtimi seminare.
Pasikeitimas patirtimi įgalins žinių perdavimą tarp partnerių ir jų gavimą iš projekto ambasadorių, kurie teiks konsultacijas projekto įgyvendinimo grupėms per kuravimo sistemą. Transformacinių pokyčių mokymai bus pristatyti dviem lygmenimis: vyriausiajai institucijų vadovybei ir verslo organizacijoms. Po kiekvienų mokymų bus pasidalyta gerąja patirtimi sujungiant bendrus klausimus ir metodus, pasidalyta patirtimi, kaip sekėsi įveikti įvairias kliūtis.
Veiksmų planas bus įgyvendinamas ir vykdomas tiek instituciniu, tiek vieneto lygiu. Siekiant pažangių tikslų bus naudojami šablonai, kuriuos pateikė GESIS (Centre of Excellence for Women in Science, Vokietija). Atsiliepimų rezultatais bus dalijamasi seminaruose, kuriuose taip pat dalyvaus lyčių lygybės ekspertai ir projekto ambasadoriai. Jie teiks patarimus, siekiant iš naujo suderinti transformacinius planus organizacijose.
Pagrindinis projekto rezultatas – patogus naudoti ir veiksmingas įgyvendinimo modelis, parašytas naudojant „patvirtintos praktikos kodekso“ metodą. Modelio gairės sujungs mokymąsi iš partnerystės, kartu tai bus ir valdymo įrankis, sudarytas iš atskirų elementų, kurie sudarys išsamius rinkinius ir kuriais galės naudotis partnerių institucijos.
Projekto sklaida, už kurią atsakingas Šiaulių universitetas, vykdys tris veiklos formas – kiekvienos organizacijos viduje, naudojantis pagrindiniais tinklais kiekvienoje valstybėje partnerėje ir išoriniams politikos formuotojams iš Europos ir JAV. Ekspertų grupė atliks pagrindinį vaidmenį formuojant sklaidos strategiją ir suteiks prieigą prie pasaulinio tinklo.
Projekto įvertinimas sieks pagerinti išorinius atsiliepimus apie veiksmų planų įgyvendinimą (formuojamasis vertinimas) ir įvertinti veiksmų planų efektyvumą bei poveikį (apibendrinamasis vertinimas). Be to, projekto vertinimo metu numatyta surinkti kiekybinius duomenis apie sutartus rodiklius ir jų palyginimą su panašiais taikomais vienetais kiekvienoje partnerių institucijoje, jų įvertinimo efektingumą bei poveikį veiksmų planams.
Projekto konsorciumą sudaro 5 valstybės: Jungtinė Karalystė (Bradford College – UK Research Centre for women in Science, Engineering and Technology), Airija (The Provost Fellows & Scholars of The College of The Holy and Undivided Trinity of Queen Elizabeth near Dublin), Prancūzija (Centre National de la Recherche Scientifique), Lietuva (Šiaulių universitetas), Vokietija (GESIS – Leibniz Institut fur Sozialwissenschaften e.V.); projekto vadovas – Ruth Wilson (Jungtinė Karalystė). Projekto įgyvendinimo trukmė – 48 mėnesiai, Šiaulių universitetas koordinuos šeštąjį užduočių paketą.
Lietuvai atstovauja Šiaulių ir Vilniaus universitetai. Projekto grupėje – Lyčių studijų centro direktorė doc. dr. Virginija Šidlauskienė (projekto valdymo grupės narė), Šiaulių universiteto tarptautinių ryšių ir plėtros prorektorius prof. Teodoras Tamošiūnas (partnerių grupės narys), Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Edukologijos katedros doc. dr. Giedrė Purvaneckienė (ekspertų grupės narė).
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Virginija Šidlauskienė, Gintautas Jazdauskas, Anelė Vosyliūtė, Giedrė Purvaneckienė ir kt.

GenderSTE: Science, Technology, Environment

(http://www.cost.eu/about_cost/strategy/tn/Actions/TN1201?management; Targeted Network TN1201)
Programa / fondas – COST:European Cooperation in Science & Technology.
Projekto trukmė – 2013–2016.
Tinklas jungia 37 pasaulio šalis, kurioms atstovauja valstybinės, mokslo ir studijų institucijos, visuomeninės, privačios ir valstybinės, pasaulio tarptautinės organizacijos. Tikslas – plėsti moterų dalyvavimą moksle ir integruoti lyties aspektą struktūrinės kaitos, miesto planavimo, transporto, energetikos ir klimato kaitos tyrimuose. 1. Apibendrintos vizualizuotos Lietuvos moterų ir vyrų dalyvavimo darbo rinkoje statistinės informacijos, reikalingos išsamiai lyčių lygybės analizei bei šios srities pokyčių stebėsenai atlikti, parengimas. 2. Sprendimų projektų poveikio lytims vertinimo metodikos taikymo metodologijos valstybės tarnyboms kūrimas.
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Virginija Šidlauskienė, Gintautas Jazdauskas, Renata Macaitienė.

Behavioural Types for Reliable Large-Scale Software Systems (BETTY) (IC1201)

Programa / fondas – COST.
Projekto trukmė – 2012–2016.
Projekto aprašas. Kuriant tradicines programų sistemas (PS) jų patikimumui užtikrinti yra naudojamos priemonės (Java Modelling Language, Spec# ir kt.), leidžiančios PS specifikuoti Tipų teorijoje, programinę įrangą generuoti pusiau ar visiškai automatiniu būdu ir (arba) PS korektiškumą vertinti tikrinant Tipų teorijos modelį (užuot testavus programą). Šiuolaikinės PS kuriamos orientuojantis į paslauginės programinės įrangos modelį (SOA), debesų kompiuteriją. Kuriant tokias didelės apimties programų sistemas (DAPS), jų patikimumas tampa dar svarbesnis, tačiau anksčiau minėta metodika nebetaikoma, nes PS yra ne monolitinės, o išskirstytosios. Keliama hipotezė, kad išskirstytųjų DAPS ir jų saugumo charakteristikas galima išreikšti naudojant Elgsenos tipų teoriją, paprastai taikomą specifikuojant sąveikaujančius procesus.
Veiklos tikslas – pakeisti paslauginės programinės įrangos teoriją ir praktiką įtraukiant apiben­drintą elgsenos tipų formalizmą. Numatomi šie veiklos rezultatai: 1) nauji pagrindai paslauginėms programų sistemoms kurti; 2) naujos programavimo kalbos, įgalinančios naudoti elgsenos tipus; 3) nauji programų analizės įrankiai, pagrįsti elgsenos tipais; ir 4) nauja DAPS kūrimo metodika, naudojanti anksčiau išvardytus rezultatus.
Veikloje dalyvauja 22 Europos šalys ir asocijuota šalis Argentina.
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Vaidas Giedrimas, Gražvydas Felinskas, Simona Ramanauskaitė, Vaclovas Sirius, Kristina Vaitkuvienė.

Parama mokslo renginiui „Geras valdymas vietos savivaldoje: sąveikaujančio valdymo plėtros galimybės ir iššūkiai“ (MOR-12/2016/06-26-d-107)

Programa / fondas – LMT.
Projekto trukmė – 2016-07-28–10-31.
Projekto aprašas. Konferencijos tikslas – suburti Lietuvos bei užsienio mokslininkus ir praktikus dialogui apie sąveikaujančio valdymo plėtrą ir raišką vietos lygmeniu, dalytis įžvalgomis ir patirtimi. Konferencija sutelkė vienoje vietoje politikus, praktikus, mokslininkus ir pradedančius tyrėjus, todėl tai buvo galimybė įtraukti LR praktikus į tyrimų refleksiją, apibendrinti įvairių šalių tyrimus, praktikams pasiūlyti galimus sprendimus.
Projekto dėka į konferenciją pakviesti 4 plenarinio posėdžio dalyviai (dengtos jų kelionės ir apgyvendinimo išlaidos): doc. dr. Irma Rybnikova (Chemnico technikos universitetas, Vokietija); doc. dr. Daniel Klimovský (Comenius universitetas Bratislavoje, Slovakija); doc. dr. Jan Stejskal (Pardubicių universitetas, Čekija); doc. dr. Luca G. Brusati (Udinės universitetas, Italija).
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Vita Juknevičienė, Anželika Gumuliauskienė.

„BaltNord network for science communication“ (NPHZ-2016/10035)

Programa / fondas – „Nordplus“.
Projekto trukmė – 2016-07-01–2017-06-30.
Projekto aprašas. Projektas skirtas mokslo komunikacijos renginiams Baltijos ir Šiaurės šalių regione įvairinti ir plėtoti per geriausius praktikos pavyzdžius ir sėkmingą partnerių patirtį. Pagrindinis projekto tikslas – sukurti bendradarbiavimo tinklą, skirtą keistis gerąja patirtimi ir praktika siekiant ugdyti ir plėtoti tarpsektorinio lygmens mokslo komunikacijos veiklą Baltijos ir Šiaurės šalių regione. Projektą įgyvendina Daugpilio universitetas (DU), Latvija (koordinuojanti institucija), mokslo centras AHHAA (AHHAA), Estija, Šiaulių universitetas (ŠU), Lietuva, ir Islandijos universitetas (UI), Islandija.
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Ingrida Šaulienė, Violeta Šlekienė, Laura Šukienė, Gediminas Valiulis.

„Links United for Coma Awakenings through sport“ / „Reabilitacijos tinklų kūrimas per sportinę veiklą asmenims, atsigavusiems po komos (LUCAS)“ (Nr. 557-075-EPP-1-2014-1-IT-SPO-SCP)

Programa / fondas – „Erasmus+“.
Projekto trukmė – 2015–2016.
Projekto aprašas. Tikslas – sukurti tvarų reabilitacijos modelių, taikant sporto veiklas, Europos tinklą informacijos, gerosios patirties ir praktikos sklaidai, skirtą šeimos narių ir neįgaliųjų, po galvos smegenų ir stuburo pažeidimų atsibudusių iš komos, reabilitacijai.
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Liuda Radzevičienė (vadovė); Ilona Dobrovolskytė, Daiva Mockevičienė, Lina Miliūnienė, Andrius Kazlauskas, Vaida Aleknavičiūtė-Ablonskė.

Sociologinis tyrimas „Radviliškio rajono savivaldybės antikorupcinė aplinka“ (Nr. 2015- 634/06-26 D-188)

Programa / fondas – Radviliškio rajono savivaldybė.
Projekto trukmė – 2015 11 26–2016 03 31 (pirminis tyrimas), iki 2017 06 30 (pakartotinis tyrimas).
Projekto aprašas. Tikslas – nustatyti Radviliškio r. gyventojų, Radviliškio r. savivaldybės institucijų, įstaigų valstybės tarnautojų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, požiūrį į korupciją, antikorupcinį potencialą, korupcinę patirtį, korupcijos paplitimą ir labiausiai korupcijos paveiktas sritis Radviliškio r. savivaldybės administracijos veikloje.

„Istorinis tyrimas dėl Pročiūnų žudynių ir palaidojimo vietos“ (SŽ-803/06-26-D-77)

Programa / fondas – Šiaulių miesto savivaldybė.
Projekto trukmė – 2016-06–11.
Projekto aprašas. Surinkta ir ištirta Pročiūnų žudynių ir palaidojimo vietos archyvinė medžiaga, saugoma Lietuvos valstybės centriniame archyve, Lietuvos ypatingajame archyve, Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Taip pat panaudota tematiškai artima istoriografija. Surinkus istorinę medžiagą buvo atlikta detali duomenų analizė. Pateiktos išvados.
Projekte dalyvaujantis tyrėjas – Simonas Strelcovas.

Šiaulių miesto istorinės ir kultūrinės atminties žemėlapis (SŽ-600/06-26-D-63)

Programa / fondas – Šiaulių miesto savivaldybė.
Projekto trukmė – 2016-05–11.
Projekto aprašas. Renkama ir parengta medžiaga, sietina su Šiaulių miesto istorinės ir kultūrinės atminties dimensijomis. Tyrimas atliekamas Šiaulių miesto ribose įtraukiant į projektą esamus ir buvusius šiauliečius, naudojant istorinius šaltinius.
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Simonas Strelcovas, Modestas Grigaliūnas.

Kultūros paveldo objekto – Lieporių senovės gyvenvietės archeologinių tyrimų atlikimas (Nr. SŽ-948 Nr. 06-26-D-100, 2016-07-18)

Programa / fondas – Šiaulių miesto savivaldybė.
Projekto trukmė – 2016-07-18–12-20.
Projekto aprašas. Lieporių archeologinis kompleksas, kurį sudaro dvi gyvenvietės ir kapinynas, datuojamas IV–VIII a. Jis yra pietiniame Šiaulių miesto pakraštyje, atrastas 1983 m. 1987–1991 m. buvo tyrinėjamas kapinynas, atrasti 95 kapai, surinkta daugiau kaip 500 radinių. Konstatuota, kad kapinynas priskirtinas žemaičiams.
Lieporių senovės gyvenvietė atrasta 1991 m., tyrinėta 1992–2006 m. Ištirtas apie 3000 m2 plotas, atrasta 10 sudegusių pastatų, geležies lydykla su 20 lydymo krosnelių, 4 šuliniai su medinėmis konstrukcijomis ir liepos žievės kibirėliais, kalvė, surinkta apie 3000 puodų šukių, 400 kg šlako, molio tinko, daugiau kaip 200 gyvulių kaulų ir kitų radinių. Buvo padarytos šulinių medienos, gyvulių kaulų analizės. Geležies lydykla, šuliniai ir kibirėliai yra unikalūs radiniai.
2016 m. po 10 metų pertraukos buvo atnaujinti Lieporių senovės gyvenvietės tyrimai. Ištirtas 100 m2 plotas, atrastas ir ištirtas penktasis šulinys su medine konstrukcija ir kūdra. Padaryta vakarinės gyvenvietės dalies topografinė nuotrauka, šis plotas ištirtas georadaru ir magnetometru, paimti paleobotaniniai mėginiai (surasta rugių, kviečių ir miežių grūdų), atiduoti analizei gyvulių kaulai, šulinio medienos pavyzdys atiduotas radiokarbono tyrimams.
Lieporių senovės gyvenvietės tyrimus numatoma pratęsti 2017 metais.
Projekte dalyvaujanti tyrėja – Birutė Salatkienė.

„Raising awareness about the role of Math skills in building specialists competence for the sustainable development of society“ (NPHE-2016/10342)

Programa / fondas – „NordPlus“.
Projekto trukmė – 2016-06-15–2017-10-01.
Projekto aprašas. Pastaruoju metu Baltijos šalyse pasigendama strategijų, metodikų bei technikų apie įvairiapusiškų žinių ir gebėjimų ugdymo galimybių įtraukimą (akcentuojant matematikos taikymus) į matematikos mokymo programas aukštosiose mokyklose. Šiuo projektu siekiama sujungti, apibendrinti ir pateikti naujas partnerių šalių atstovų įžvalgas, susijusias su matematinio raštingumo tobulinimu darnaus vystymosi švietimo kontekste (angl. ESD – Education for Sustainable Development).
Rezultatų bus siekiama analizuojant ir vertinant matematines kompetencijas kaip priemonę įvairių aplinkos problemų sprendimui (matematika mokslo ir technikos bendruomenei, matematika darbo vietose, gyvenime, matematika kaip kultūros paveldo dalis). Taip pat bus siekiama inicijuoti matematinių kompetencijų ugdymo kaitą, remiantis darnaus vystymosi švietimo principais ir orientuojantis į darnaus vystymosi švietimo koncepcijas.
Vykdant projektą numatomos dvejopos veiklos: problemų, egzistuojančių partnerių šalyse, įvardijimas, sisteminimas ir analizė (mokytojų, verslo ir mokslo atstovų nuomonių tyrimas); matematinių programų inžinerinėse studijose (partnerių universitetuose) analizė ir kaitos inicijavimas atitinkamų žinių kūrimui ir kompetencijų ugdymui.
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Renata Macaitienė (vadovė); Virginija Garbaliauskienė, Darius Šiaučiūnas, Karolina Piaseckienė, Vaidotas Kanišauskas, Lydija Dronova-Platbarzdė, Daiva Korsakienė.